Įsivaizduokite: visą pavasarį ir vasarą rūpinotės daržu, o galiausiai pastebite, kad svogūnai pradėjo pūti tiesiog žemėje. Tokia situacija ne tik nuvilia, bet ir kelia klausimą – ką darėte ne taip? Laimei, šios problemos galima išvengti žinant kelias svarbias taisykles. Straipsnyje aptarsime, kokias klaidas dažniausiai daro net ir patyrę sodininkai bei kaip tinkamai pasirūpinti svogūnų derliumi, kad jis būtų sveikas ir gausus.
Netinkami priešsėliai: kas augo darže prieš svogūnus?
Viena dažniausių klaidų – svogūnų sodinimas po netinkamų augalų. Ypač vengti reikėtų sodinti svogūnus po bulvių, salierų ar petražolių. Šie augalai ne tik išsekina dirvožemį, bet ir palieka jame ligų sukėlėjų, kurie ypač kenkia svogūnams.
Ką rinktis vietoje to?
Geriausi priešsėliai – agurkai, žirniai arba cukinijos, nes jie praturtina dirvą azotu ir neperduoda pavojingų patogenų.
Svogūnai ir per didelis sodinimo gylis
Svogūnai nemėgsta būti „palaidoti“. Jei svogūnėlius įkasa giliau nei 3 cm, jiems trūksta deguonies, o tai sudaro puikias sąlygas pūčiai vystytis.
Taip pat skaitykite
Tinkamas būdas: svogūnėlio „kaklelis“ turėtų būti šiek tiek iškilęs virš žemės. Prieš sodinimą taip pat rekomenduojama sėklas pašildyti 40 °C temperatūroje apie 8 valandas, kad būtų sunaikintos grybelinės sporos.
Plunksnų geltimas: ar tai visada problema?
Jei pastebite, kad svogūnų lapai ima geltonuoti per anksti, tai gali būti ženklas, kad juos puola svogūninės musės arba trūksta azoto.
Sprendimas: paruoškite amoniako tirpalą – 1 valgomasis šaukštas amoniako 10 litrų vandens. Tirpalu laistoma tik šaknų zona, ne lapai! Amoniakas atbaido kenkėjus ir papildomai tręšia azotu.
Svogūnai ir organinės trąšos
Dar viena dažna klaida – šviežias mėšlas prieš pat sodinimą. Jis skatina bakterijų dauginimąsi ir gali paskatinti puvimą.
Taisyklinga praktika: mėšlą (arba kompostą) naudokite rudenį, kad iki pavasario jis visiškai suirtų. O svogūnų formavimosi metu atsisakykite azoto trąšų – jos skatina tik žaliosios masės augimą, o ne svogūnėlių brandą. Verčiau naudokite fosforo ir kalio mišinius.
Kaip sustabdyti puvimą, jei jis jau prasidėjo?
Jei pastebite, kad dalis svogūnų jau pažeista – nedelsiant pašalinkite supuvusius augalus. Likusius svogūnus ir aplinkinį dirvožemį apdorokite Bordo skysčiu – tai senas, bet patikimas fungicidas, sudarytas iš vario sulfato ir gesintų kalkių.
Kaip paruošti 1 % Bordo tirpalą:
- Ištirpinkite 100 g vario sulfato 5 litruose šilto (iki 50 °C) vandens.
- Kitame inde ištirpinkite 100 g gesintų kalkių 5 litruose šalto vandens.
- Lėtai maišant, supilkite vario tirpalą į kalkių tirpalą, kol mišinys taps vienalytis ir melsvos spalvos.
Purškimas atliekamas: ryte arba vakare, kai nėra vėjo ir lietaus. Jei po procedūros lyja, reikės purkšti iš naujo. Svarbu: nustoti purkšti likus 2–3 savaitėms iki derliaus nuėmimo, kad varis nespėtų kauptis pačiuose svogūnuose.
Kad svogūnai nepradėtų pūti darže, būtina laikytis tinkamos žemdirbystės praktikos: atsakingai pasirinkti priešsėlius, nepertręšti, laikytis tinkamo sodinimo gylio ir stebėti augalų būklę. Jeigu liga visgi prasideda – veikite nedelsdami, o Bordo skystis gali tapti efektyvia pagalba kovojant su grybeliu.
Šaltinis: https://ukr.media/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
