Antarktidos ledynų tirpsmas sukelė netikėtą pasekmę: žemynas pamažu kyla iš vandenyno, drauge keisdamas ir Žemės paviršių bei jame esantį vandens lygį.
Kylantis žemynas – postglacialinis iškėlimas
Šis procesas, žinomas kaip postglacialinis iškėlimas, yra tiesioginė globalinio atšilimo pasekmė. Tirpstantis ledas virsta vandeniu, kuris kelia pasaulinio vandenyno lygį.
„Beveik 700 milijonų žmonių gyvena pakrančių zonose, o galimos jūros lygio kilimo išlaidos iki šimtmečio pabaigos gali siekti trilijonus dolerių, todėl labai svarbu suprasti Antarktidos tirpstančio ledo domino efektą“, – sako Makgilio universiteto glaciologė Natalija Gomez (Natalia Gomez).
Mokslininkai aptiko, kad Žemės mantija po Antarktidos ledu kaikuriose vietose yra neįtikėtinai minkšta, o tai, pasirodo, sukelia ir spartų žemyno kilimą.
Atlikę seisminius tyrimus, jie pastebėjo, kad taip padidėjęs žemės klampumas tapo priežastimi Antarktidos žemynui iškilti.
Mokslininkų aptikimai ir žemyno tyrimai
Mokslininkai aptiko, kad Antarktida kyla iš vandenyno žymiai greičiau nei manyta.
Žemės, kuri palaiko ledyną, deformacija vyksta per dešimtmečius, o ne tūkstančius metų, kaip buvo manoma anksčiau. Šis procesas, susijęs su tirpstančiu ledu, gali sukelti katastrofišką jūros lygio pakilimą.
Tyrėjai prognozuoja, kad per ateinančius 500 metų vandenyno lygis gali pakilti 19,5 metro.
Nors mokslininkų tyrimo modelyje vis dar yra neapibrėžtumo, ypač dėl trūkstamų duomenų apie Vakarų Antarktidą – jūros lygio kilimas jau kelia grėsmę mažoms saloms, kaip antai Kiribati.
Salos gyventojai bando sustabdyti jūros vandens skverbimąsi, tačiau šios pastangos retai būna sėkmingos.
Pavyzdžiui, Pietų Taravoje, kurio didžioji dalis yra mažiau nei 3 metrai virš jūros lygio, šių metų pradžioje jūros vanduo nuplovė apsaugines smėlio sienas, užtvindydamas namus ir užteršdamas dirvožemį bei šulinius druska.
Šie įvykiai dar kartą patvirtina, kad visuotinis atšilimas turi rimtų pasekmių, kurių negalime ignoruoti.
Taip pat skaitykite
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
