Visame pasaulyje didėja tokių mineralinių žaliavos kaip kobaltas, ličio junginiai ir varis paklausa. Šie elementai yra būtini modernių technologijų plėtrai, ypač žaliosios energijos sektoriuje, kur jų vaidmuo tampa vis svarbesnis. Elektromobilių baterijos, vėjo jėgainės ir kiti švarios energijos sprendimai tiesiogiai priklauso nuo šių mineralų tiekimo, todėl ateities perspektyvos kelia nemažai klausimų tiek ekonomikos, tiek aplinkosaugos kontekste.
Didėjanti paklausa ir jos priežastys
Pasaulis sparčiai juda link energetikos transformacijos, siekdamas sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir kovoti su klimato kaita. Elektromobiliai, atsinaujinanti energetika ir skaitmeninimas reikalauja vis daugiau baterijų ir technologinių komponentų, kuriuose pagrindinę dalį sudaro kritinės mineralinės žaliavos. Dėl to kobalto, ličio ir vario paklausa auga eksponentiškai, ir prognozuojama, kad iki 2040 metų ličio poreikis padidės daugiau nei 40 kartų, vario – apie 10 kartų, o kobalto – beveik 20 kartų.
Šiuo metu žinomi ličio ištekliai pasaulyje sudaro apie 22 milijonus tonų, daugiausia Pietų Amerikoje (Bolivijoje, Čilėje ir Argentinoje). Kobalto ištekliai yra apie 7 milijonus tonų, kurių didžiąją dalį tiekia Demokratinė Kongo Respublika. Varis yra gausiausias iš minėtų metalų – pasauliniai ištekliai viršija 870 milijonų tonų, tačiau didžioji dalis jų yra sunkiai prieinama arba prastos kokybės.
Kinijos vaidmuo pasaulinėje rinkoje
Vienas iš svarbiausių iššūkių – Kinijos dominavimas tiek šių mineralų išgavimo, tiek jų perdirbimo grandinėse. Kinija kontroliuoja apie 70 % pasaulio ličio perdirbimo pajėgumų ir panašiai didelę dalį kobalto perdirbimo rinkos. Ši situacija kelia nerimą daugeliui šalių, kurios priklauso nuo Kinijos tiekimo grandinių, nes geopolitinės įtampos ar prekybos konfliktai gali sutrikdyti svarbių žaliavų tiekimą.
Dėl to daugelis valstybių ir įmonių ieško alternatyvų – investuoja į naujas kasyklas Australijoje, Kanadoje ir Afrikoje, taip pat vysto pažangias perdirbimo technologijas bei kuria strateginius mineralų atsargų rezervus.
Aplinkosauginiai ir etiniai iššūkiai
Nepaisant technologinių naujovių ir ekonominių galimybių, kritinių mineralų išgavimo procesai kelia didelį poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, ličio išgavimas reikalauja didelių vandens išteklių – vienai tonai ličio išgauti gali prireikti iki 2 milijonų litrų vandens, kas ypač aktualu sausose Pietų Amerikos regionuose. Kasybos veikla dažnai sukelia ekosistemų nykimą, dirvožemio ir vandens užterštumą.
Etiniai klausimai, susiję su kobalto gavyba, yra susiję ir su prasta darbo praktika bei vaikų darbu kai kuriose Afrikos šalyse, ypač Kongo Demokratinėje Respublikoje. Tai kelia moralinius iššūkius tarptautinėms kompanijoms ir vartotojams, skatinančius ieškoti etiškesnių tiekimo sprendimų.
Ateities galimybės ir sprendimai
Jeigu pasaulis nesugebės efektyviai tvarkytis su augančia paklausa ir neišspręs tiekimo, aplinkosaugos bei etinių iššūkių, gresia rimtos problemos. Gali kilti žaliavų trūkumas, kuris stabdytų žaliosios energijos technologijų plėtrą, o tai tiesiogiai paveiktų klimato kaitos stabdymo tikslų įgyvendinimą. Be to, prasta kasybos praktika ir neskaidrios tiekimo grandinės gali didinti socialinę įtampą ir kenkti gamtai.
Tačiau yra ir teigiamų perspektyvų: investicijos į žiedinę ekonomiką, baterijų perdirbimą ir medžiagų pakaitalus gali ženkliai sumažinti poreikį naujoms iškasenoms. Pavyzdžiui, pažangios technologijos leidžia perdirbti iki 90 % ličio iš senų baterijų, o mokslininkai ieško alternatyvių medžiagų, kurios galėtų pakeisti kobalto naudojimą baterijose.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
