NATO generalinis sekretorius Markas Rutte birželio 9-ąją Londone pareiškė: Rusija gali būti pasirengusi pulti Aljanso šalis jau per artimiausius penkerius metus. Šis įspėjimas nuskambėjo ne atsitiktinai – tai yra vakarykštės ramybės pabaigos signalas. Rutte žodžiai atspindi vis aiškėjančią geopolitinę realybę: karinė konfrontacija tampa vis realesnė.
Ginkluotės tempas: Rusija lenkia NATO
Pasak Rutte, Rusija masiškai didina ginkluotės gamybą. Jei Vakarų šalys dar planuoja, Kremlius jau veikia – Rusijos karinė pramonė gamina tankus, šarvuočius ir raketas neregėtu greičiu. Tik šiemet, anot NATO vadovo, planuojama pagaminti 1 500 tankų, 3 000 šarvuotų transporto priemonių ir 200 „Iskander“ raketų.
Dar labiau neramina faktas, kad per tris mėnesius Rusija pagamina tiek amunicijos, kiek visos NATO šalys kartu per metus. Tai liudija ne tik apie gamybinius pajėgumus, bet ir Kremliaus pasirengimą ilgalaikiam konfliktui.
Geopolitinė ašis: Maskva, Pekinas, Pchenjanas, Teheranas
Rusijos karinė galia neatsiranda vakuume – ją stiprina nauji aljansai su Kinija, Šiaurės Korėja ir Iranu. Šie režimai ne tik politiniai, bet ir kariniai partneriai. Kinų technologijos, Irano dronai, Šiaurės Korėjos amunicija – visa tai maitina Putino karo mašiną.
Pasak Rutte, „Putino karinė mašina ne lėtėja, o įgauna pagreitį“. Tai nebėra tik Ukrainos problema – tai tampa egzistenciniu klausimu visai Europai.
Europa – viena fronto linija
„Nesimulkinkime – mes visi dabar esame rytiniame flange“, – griežtai pareiškė Rutte. Anot jo, naujos kartos rusiškos raketos įveikia atstumą tarp Europos sostinių per minutes. Tai reiškia, kad skirstymas į „Rytus“ ir „Vakarus“ neteko prasmės. Visa NATO teritorija tapo potencialiu taikiniu.
Šį požiūrį patvirtina ir kitų Europos institucijų įvertinimai. Europos Sąjungos komisaras Andrius Kubilius perspėja, kad jeigu Ukrainoje įsivyraus status quo be pergalės, Maskva žengs toliau – į ES teritoriją. Tuo tarpu Vokietijos federalinė žvalgyba vertina, jog Rusija rengiasi dideliam karui prieš NATO.
Ar Europa spės pasiruošti?
Šie įspėjimai nėra vien retorika – tai raginimas veikti. Penkeri metai, kuriuos mini Rutte, nėra laikas panikai, bet – pasirengimui. NATO valstybėms būtina ne tik didinti karinius biudžetus, bet ir keisti požiūrį: saugumas tampa ne pasirinkimu, o būtinybe. Karinė galia – tai ne provokacija, o atgrasymo garantas.
Rutte ragina sąjungininkus skirti 5 % bendrojo vidaus produktų (GNPL) gynybai, iš kurių 3,5 % būtų skirta tiesioginiam kariniam biudžetui, o 1,5 % – infrastruktūrai, civilinei gynybai bei kibernetinėms pajėgoms . Šis pasiūlymas susijęs su JAV prezidento Donaldo Trumpo patarimu didinti europinį indėlį – jų laikymasis būtų „istorinis momentas“, sakė Rutte
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
