Rusijos karas prieš Ukrainą – tai ne tik ginkluotas konfliktas, bet ir ideologinė, istorinė bei civilizacinė kova. Istorikas ir publicistas Timothy Garton Ash, kuris ne kartą lankėsi karo krečiamoje Ukrainoje, siūlo pažvelgti giliau: į tai, kaip galima pasiekti ilgalaikę taiką, kaip sugriauti autoritarinį Rusijos režimą ir ką gali padaryti Vakarai. Ash teigia tiesiai – geriausia, kas galėtų nutikti Rusijai, yra visiškas pralaimėjimas ir okupacija keliems dešimtmečiams. Tai šokiruojanti, bet istoriškai pagrįsta pozicija.
Kodėl Rusija turi pralaimėti
Timothy Garton Ash nemano, kad Rusija yra „neįveikiama imperija“. Priešingai – jis primena istorinius precedentus: Rusija pralaimėjo Krymo karą, karą su Japonija, taip pat šaltojo karo pabaigoje buvo politiškai pažeminta. Tad mitas apie jos nepalaužiamumą, anot istoriko, neturi pagrindo – tai daugiau Vakarų baimės atspindys, o ne realybė.
Svarbiausias tikslas šiandien – padėti Ukrainai pasiekti pergalę, nes tai, Ash žodžiais, yra „geriausia politika Rusijos atžvilgiu“. Jei Ukraina taps sėkminga, klestinti demokratija, ji taps pavyzdžiu, magnetu pačiai Rusijos visuomenei. Ir šis „minkštosios galios“ efektas, pasak istoriko, gali būti lemiamas veiksnys transformuojant Rusiją.
Demokratija per pažeminimą: Vokietijos pavyzdys
Ash pateikia analogiją su Vokietija po Antrojo pasaulinio karo – šalis, kurią pavertė demokratine valstybe tik po visiško pralaimėjimo ir ilgalaikės okupacijos. Ši okupacija truko beveik 50 metų ir leido įgyvendinti sistemines reformas. Deja, Rusijos atveju toks scenarijus šiuo metu nerealu dėl branduolinio arsenalo – tačiau tai nereiškia, kad pokyčiai neįmanomi.
Taip pat skaitykite
Svarbu pabrėžti, kad transformacija – tai ne vien karinis klausimas. Ji priklauso ir nuo ekonominių sankcijų, informacinės izoliacijos, nuo simbolinių žingsnių – pavyzdžiui, atimant galimybę Rusijai dalyvauti tarptautinėje kultūroje ar sporte. Tai gali išgryninti atsakomybės jausmą ir pagilinti visuomenės refleksiją.
Kaip Vakarai turėtų veikti
Ash perspėja: Vakarų parama Ukrainai negali būti laikina ar fragmentuota. Vien tik ginklų siuntimas – nepakankamas. Reikia strateginės vizijos: ilgalaikės investicijos į Ukrainos valstybingumą, demokratijos stiprinimą, ekonomikos atsigavimą. Vakarai turi suprasti, kad Ukraina yra visos Europos saugumo buferis – kuo ji stipresnė, tuo silpnesnė tampa Rusijos grėsmė aplinkinėms šalims.
Anot istoriko, Vakarai turėtų nustoti idealizuoti „liberalius rusus“, kurie dažnai patys neigia atsakomybę už karą ir priešinasi dekolonizacijos idėjoms. Jis sako tiesiai: kol vyksta karas, bet koks Ukrainos ir Rusijos dialogas yra „visiškai beprasmis“.
Kodėl svarbus ne tik karas, bet ir kultūra
Ash daug dėmesio skiria kultūriniam frontui. Jis ragina Ukrainą pasakoti savo istoriją – ne tik apie kančią, bet ir apie atsparumą, demokratiją, kūrybiškumą. Ukrainos kultūrinis gyvenimas karo metu – tai ne mažiau svarbus kovos laukas, formuojantis šalies įvaizdį pasaulyje.
Vakarų auditorijai, kuri pavargsta nuo blogų žinių, reikia ir įkvepiančių pasakojimų. Ukrainos menininkų, mokslininkų, žurnalistų veikla karo sąlygomis – tai įrodymas, kad gyvenimas ir laisvė nugali net sunkiausiomis sąlygomis.
Rusijos ateitis – per Ukrainos dabartį
Ilgalaikis būdas paveikti Rusiją – tai ne tik sankcijos ar ginkluota parama, bet ir teigiamo pavyzdžio kūrimas. „Jei Ukraina taps sėkminga, europietiška demokratija – tai bus didžiausias smūgis Putinui,“ – teigia Ash. Demokratinė, klestinti Ukraina gali tapti modeliu ir iššūkiu Rusijos žmonėms. Net ir už geležinės propagandos uždangos žmonės matys skirtumus.
Tai ilgas procesas, bet būtent taip buvo Vokietijoje po Antrojo pasaulinio karo. Vakarai turėtų ne tik padėti laimėti karą, bet ir investuoti į Ukrainos atstatymą bei europinę integraciją kaip į geopolitinę strategiją, kuri vieną dieną pradės traukti ir pačius rusus keistis.
Ash sako paprastai: „Tiesiog reikia laukti. Ir padėti Ukrainai laimėti.“
Taip pat skaitykite
Deimperializacija – neišvengiama sąlyga
Tam, kad Rusija kada nors taptų demokratine valstybe, privalu įveikti jos imperinę prigimtį. Tai reiškia ne tik teritorinį atsisakymą nuo kolonizuotų žemių, bet ir mąstymo pasikeitimą. „Reikia, kad Rusija pralaimėtų ne tik karinį, bet ir ideologinį karą“, – pažymi Ash. Šiandienos kova vyksta ne tik fronto linijose, bet ir dėl vertybių, dėl pasaulio tvarkos. Kuo greičiau Vakarai tai supras, tuo tvirtesnę gynybą galės sukurti ne tik prieš Rusiją, bet ir prieš kitas autoritarines grėsmes.
Šaltinis: pravda.com.ua
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
