Lietuva dažnai siejama su gražia gamta, krepšiniu ar senomis tradicijomis, tačiau šalia to egzistuoja kita, ne mažiau įspūdinga jos pusė – mokslas. Nors esame maža tauta, Lietuvos vardas nuskamba ir pasaulinėse laboratorijose, ir technologijų aukštumose. Kai kurie lietuvių išradimai bei mokslo darbai tyliai, bet tvirtai keičia pasaulį – nuo lazerių iki genetikos ir dirbtinio intelekto.
Lazeriai, kurie šviečia pasauliui
Lietuva jau seniai laikoma viena iš pasaulinių lazerių technologijų lydere. Net 90 proc. pasaulyje gaminamų ultratrumpųjų impulsų lazerių, naudojamų medicinoje, pramonėje ir moksliniuose tyrimuose, yra sukurti arba ištobulinti Lietuvoje. Vilniuje įsikūrusi įmonė „Light Conversion“ tiekia lazerių sistemas prestižiniams universitetams, tokiems kaip Stanfordas ar Oksfordas, bei technologijų gigantams, tarp kurių yra ir „NASA“.
Mokslininkas Prof. Algis Piskarskas laikomas vienu iš femtosekundinių lazerių pionierių. Jo darbai turėjo įtakos kuriant lazerines sistemas, naudojamas akių chirurgijoje bei mikroelektronikoje. Lietuviškos lazerių technologijos šiandien prisideda prie puslaidininkių gamybos, kosminių tyrimų ir net tiriant vėžines ląsteles.
Biotechnologijos – mažos šalies didelis proveržis
Lietuvos biotechnologijos sektorius sparčiai auga ir tampa globaliai svarbus. Įmonė „Thermo Fisher Scientific Baltics“, veikianti Vilniuje, tiekia molekulinius tyrimų reagentus beveik visam pasauliui. Pandemijos metu čia sukurti fermentai buvo naudojami COVID-19 testams visame pasaulyje, o Lietuvoje jų ne tik netrūko – bet ir buvo eksportuojami.
Be to, genetikai iš Vilniaus universiteto, tarp jų ir prof. Virginijus Šikšnys, ženkliai prisidėjo prie CRISPR genų redagavimo technologijų vystymo. Nors Nobelio premija atiteko dviem mokslininkėms iš JAV ir Prancūzijos, pats Šikšnys buvo tarp trijų svarbiausių šios technologijos kūrėjų, įvertintas prestižinėmis tarptautinėmis premijomis. Jo darbai atvėrė naujas duris genetinių ligų gydymui.
Dirbtinis intelektas su lietuvišku parašu
Net ir technologijų srityje, kurioje dominuoja JAV ir Kinija, lietuviai randa vietą. „Oxipit“ – lietuvių startuolis, kuris pirmasis pasaulyje sukūrė DI pagrindu veikiančią medicininę programą, galinčią patvirtinti sveiko paciento rentgeno nuotrauką be gydytojo įsikišimo. Šis sprendimas jau naudojamas ligoninėse Vokietijoje ir Nyderlanduose, o ateityje galėtų sumažinti gydytojų darbo krūvį visame pasaulyje.
Lietuviškas indėlis į pasaulio kasdienybę
Ar žinojote, kad ir vienas svarbiausių telefonų komponentų – jutikliai, skirti vibracijai ar garsui aptikti – buvo tobulinti lietuvių mokslininkų? Arba kad pasaulinėje navigacijos sistemoje GPS panaudoti matematiniai algoritmai buvo paremti Lietuvos matematikų darbais? Tai ne pavieniai atvejai, o ženklas, kad lietuvių mokslo mintis pasiekia globalų mastelį.
Mokslininkas Kazimieras Ragulskis, dar XX amžiaus pabaigoje sukūręs unikalius holografijos sprendimus, padarė įtaką šiandienos skaitmeninės optikos technologijoms. Jo tyrimai buvo pritaikyti kurti bekontaktinio matavimo sistemas, kurios šiandien naudojamos gamyboje, medicinoje ir net savavaldžiuose automobiliuose. Ragulskio idėjos taip pat aktualios dirbtinio regėjimo ir robotikos srityje – be jų sunkiai įsivaizduojamas tikslus objektų atpažinimas, automatizuoti sprendimai ar vaizdo analizė.
Be to, Ragulskio vadovaujama mokykla išugdė ištisas kartas jaunų tyrėjų, kurių darbai tęsia optinių ir vibrodiagnostinių sistemų plėtrą. Lietuvių sukurti modeliai padeda ne tik tobulinti vartotojų elektronikos komponentus, bet ir užtikrinti jų patikimumą, kas itin svarbu, pavyzdžiui, kosminėse misijose ar medicinos įrangoje.
Maža šalis – didelė įtaka
Lietuvos mokslo pasiekimai rodo, kad žinių ir inovacijų nereikia matuoti geografiniais dydžiais. Maža šalis gali kurti pasaulinio lygio produktus, technologijas ir idėjas. Tai įrodo ne tik mokslininkai, bet ir vis didesnis dėmesys lietuvių darbams tarptautinėse mokslo publikacijose, konferencijose ir patentų biuruose.
