Lietuvių kultūra, kaip ir daugelis kitų, yra gausi įvairių prietarų. Nors šiais laikais daugelis jų atrodo juokingi ar nepagrįsti, stebėtina, kiek žmonių jais vis dar tiki ir vadovaujasi. Ar esate girdėję visus šiuos lietuvių prietarus? Susipažinkime iš naujo, kokie populiariausi lietuvių prietarai.
Lietuviški prietarai apie sėkmę: nuo juodo katino iki keturlapio dobilo
Nuo seno lietuviai tikėjo, kad sėkmę galima prisijaukinti įvairiais būdais. Šis tikėjimas atsispindi gausybėje prietarų, kurie perduodami iš kartos į kartą. Šie prietarai, nors ir neturi mokslinio pagrindo, yra giliai įsišakniję lietuvių kultūroje ir vis dar gyvi mūsų kasdienybėje. Štai keletas populiariausių lietuviškų prietarų, susijusių su sėkme:
- Juodas katinas perbėgo kelią. Tai vienas iš labiausiai paplitusių prietarų. Jei juodas katinas perbėgo kelią, reikia tris kartus nusispjauti per petį, kad išvengtumėte nelaimės. Kai kurie tiki, kad galima apeiti tą vietą, kur katinas perbėgo, arba palaukti, kol kas nors kitas praeis pirmas.
- Rasti dobilą su keturiais lapeliais. Tai reiškia, kad netrukus aplankys sėkmė. Dobilą reikia išdžiovinti ir nešiotis su savimi, kad jis pritrauktų sėkmę ir apsaugotų nuo nelaimių.
- Palikti monetą po staltiese. Tai turėtų užtikrinti, kad namuose visada bus pinigų. Moneta simbolizuoja turtą ir gerovę, todėl tikima, kad ji pritrauks daugiau pinigų į namus.
- Pamatyti kaminkretį. Tai reiškia, kad diena bus sėkminga. Kaminkretys tradiciškai laikomas laimės simboliu, nes jis valo kaminus ir apsaugo namus nuo gaisro.
Šie prietarai yra tik maža dalis lietuvių folkloro, susijusio su sėkme. Nors daugelis į juos žiūri su šypsena, jie vis dar atspindi mūsų kultūrinį paveldą ir norą prisijaukinti sėkmę.
Nelaimės prietarai
Lietuviai, kaip ir daugelis kitų tautų, ne tik troško sėkmės, bet ir stengėsi išvengti nelaimių. Šis noras atsispindi gausybėje prietarų, kurie skirti apsisaugoti nuo blogos lemties ir atitolinti nelaimes.
Taip pat skaitykite
Šie prietarai, perduodami iš kartos į kartą, vis dar gyvi mūsų kultūroje ir kartais netgi lemia mūsų elgesį. Štai keletas populiariausių lietuviškų prietarų, susijusių su nelaimėmis:
- Sudaužyti veidrodį. Tai reiškia septynerius metus nelaimės. Tikima, kad veidrodis atspindi sielą, o jį sudaužius, siela patiria žalą, kurią lydi septyneri metai nesėkmių. Norint neutralizuoti šį prietarą, reikia surinkti šukes ir užkasti jas į žemę mėnesienoje.
- Grįžti atgal. Jei jau išėjote iš namų, grįžti atgal – blogas ženklas. Tai gali reikšti, kad kelionė bus nesėkminga arba kad kelyje tyko pavojai. Jei vis dėlto tenka grįžti, reikia bent jau pažiūrėti į veidrodį prieš vėl išeinant. Veidrodis simbolizuoja apsivalymą ir padeda atitolinti blogą lemtį.
- Sėdėti ant kampo. Merginoms sėdėti ant stalo kampo – reiškia, kad ilgai netekės. Tikima, kad kampas simbolizuoja kliūtį, kuri trukdo rasti antrąją pusę.
- Švilpauti namuose. Tai pritraukia skurdą. Švilpavimas namuose laikomas nepagarba namų dvasiai, kuri saugo nuo nepritekliaus.
Šie prietarai yra tik dalis lietuvių folkloro, susijusio su nelaimėmis. Nors daugelis į juos žiūri skeptiškai, jie vis dar atspindi mūsų kultūrinį paveldą ir norą apsisaugoti nuo blogos lemties.
Prietarai, susiję su mirtimi
Mirtis visada buvo apgaubta paslaptimi, baimėmis ir pagarba, todėl su ja susiję prietarai yra ypač stiprūs ir giliai įsišakniję lietuvių kultūroje. Šie prietarai, perduodami iš kartos į kartą, padeda susidoroti su netektimi, išreikšti pagarbą mirusiajam ir užtikrinti, kad jo siela rastų ramybę anapusiniame pasaulyje. Štai keletas svarbiausių lietuviškų prietarų ir tradicijų, susijusių su mirtimi:
- Uždegti žvakę mirusiam žmogui. Tai padeda jo sielai rasti kelią į aną pasaulį. Žvakės šviesa simbolizuoja viltį ir rodo teisingą kryptį sielai keliaujant į pomirtinį gyvenimą.
- Uždengti veidrodžius. Kad mirusiojo siela neįstrigtų veidrodyje. Tikima, kad veidrodžiai gali atspindėti sielas, o uždengus veidrodžius, mirusiojo siela gali laisvai keliauti į aną pusę.
- Nešioti juodą gedulo drabužį. Tai rodo pagarbą mirusiajam ir liūdesį dėl jo netekties. Juoda spalva simbolizuoja gedulą ir atspindi artimųjų sielvartą.
- Nevalgyti ir negerti per laidotuves. Tai rodo pagarbą mirusiam žmogui ir susitelkimą į gedulą. Susilaikymas nuo maisto ir gėrimų leidžia artimiesiems visiškai susikoncentruoti į atsisveikinimą su mirusiuoju.
Be šių prietarų, taip pat svarbu paminėti tradiciją šarvoti mirusįjį namuose, giedoti giesmes ir melstis už jo sielą. Šios tradicijos padeda artimiesiems susitaikyti su netektimi ir išreikšti pagarbą mirusiajam. Lietuviški prietarai ir tradicijos, susiję su mirtimi, yra svarbi mūsų kultūros dalis, padedanti mums susidoroti su šiuo sudėtingu gyvenimo etapu.
Ar tikėti prietarais?
Nors prietarai yra giliai įsišakniję lietuvių kultūroje, ar jais tikėti, yra kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Vieni juos laiko tiesiog smagiu folkloru, kiti – rimtai ir stengiasi jų laikytis. Svarbiausia – nepamiršti, kad prietarai neturi jokio mokslinio pagrindo, o tikėjimas jais neturėtų apriboti jūsų gyvenimo.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
