Socialinis nerimas – tai dažna, bet dažnai klaidingai suprantama būsena, kuri gali smarkiai paveikti žmogaus kasdienybę. Naujas tyrimas atskleidžia, kad žmonės su aukštesniu socialiniu nerimu, geriau įsimena veidus, kuriuos matė darydami klaidas. Šis reiškinys siejamas su padidėjusiu smegenų aktyvumu klaidų fiksavimo metu, o tai gali padėti paaiškinti, kodėl socialinis nerimas dažnai išlieka ilgą laiką.
Kodėl nerimą keliantys prisiminimai išlieka?
Psichologiniai modeliai rodo, kad žmonės su socialiniu nerimu yra linkę nuolat analizuoti savo elgesį socialinėse situacijose, ypač susitelkdami į klaidas ar neigiamus aspektus. Tokia per didelė savistaba gali lemti iškreiptus prisiminimus, kuriuose dominuoja gėdos, nesėkmės ar diskomforto akimirkos. Šie neigiami prisiminimai tampa tarsi „įrodymais“, kad žmogus yra neadekvatus ar nepriimtinas, o tai ilgainiui palaiko nerimo būseną.
Žmonių su socialiniu nerimu atmintis: ką parodė smegenų tyrimai?
Floridos tarptautinio universiteto mokslininkai, vadovaujami doktoranto Kianoosh Hosseini Ghalebin, sukūrė eksperimentą „Face-Flanker“, skirtą imituoti socialinio vertinimo situacijas. Dalyviai atliko užduotį, kurios metu turėjo teisingai reaguoti į rodyklių kryptį, o fone tuo metu buvo rodomas neutralus žmogaus veidas. Smegenų veikla buvo fiksuojama naudojant elektroencefalografiją (EEG).
Po užduoties dalyviams netikėtai buvo pateiktas atminties testas – jie turėjo atpažinti veidus, kuriuos buvo matę užduoties metu. Paaiškėjo, kad žmonės su didesniu socialiniu nerimu geriau prisiminė veidus, rodomus tuo metu, kai jie padarė klaidų.
Tyrėjai ypač domėjosi theta bangomis – specifinėmis smegenų elektrinėmis ritmomis, kylančiomis vidurinėje priekinėje žievėje (MFC), kuri atsakinga už klaidų stebėseną. Buvo pastebėta, kad žmonės su aukštu socialinio nerimo lygiu patyrė stipresnį theta bangų sinchroniškumą tiek šioje srityje, tiek tarp MFC ir smegenų centrų, atsakingų už vaizdinę informaciją. Tai reiškia, kad klaidos socialinėje aplinkoje ne tik stipriau pastebimos, bet ir palieka gilesnį įspaudą atmintyje.
Atminties šališkumas – raktas į ilgalaikį nerimą?
Svarbiausia tyrimo išvada – socialinis nerimas susijęs su didesne tikimybe prisiminti būtent tas akimirkas, kai buvo padaryta klaida, ypač jei tuo metu matytas veidas. Ši selektyvi atmintis paaiškina, kodėl žmonės nuolat „suka galvoje“ neigiamas socialines patirtis ir vengia ateities situacijų, kurios galėtų baigtis nesėkme.
Dar įdomiau tai, kad atminties sustiprėjimas buvo būdingas tik socialiniams dirgikliams – veidams. Tai rodo, kad šis reiškinys yra specifinis socialiniam nerimui, o ne bendrai padidėjusiam jautrumui klaidoms.
Kodėl tai svarbu gydant žmones su socialiniu nerimu?
Tyrėjų tikslas – ne tik suprasti, kas palaiko socialinį nerimą, bet ir rasti būdus, kaip jį paveikti. Supratimas, kad tam tikri smegenų ritmai gali lemti selektyvų atminties šališkumą, atveria kelią naujoms gydymo strategijoms. Viena iš galimų krypčių – neinvazinė smegenų stimuliacija, kuri galėtų paveikti konkrečius smegenų tinklus ir sumažinti neigiamų prisiminimų įsiminimą.
Pasak tyrimo autorių, tolesni tyrimai galėtų išnagrinėti, ar šie mechanizmai prognozuoja nerimo pokyčius laikui bėgant, bei kaip jie sąveikauja su kitais veiksniais, pavyzdžiui, ruminacija (nuolatinis galvojimas apie įvykusius įvykius) po socialinių situacijų.
Šis tyrimas suteikia vertingų įžvalgų apie tai, kaip mūsų smegenys formuoja ir išlaiko prisiminimus, susijusius su socialinėmis klaidomis. Jei mes geriau suprasime, kodėl socialinis nerimas kyla ir kaip jis įsitvirtina mūsų smegenyse, galėsime kurti efektyvesnes terapijas, kurios taikytų ne tik simptomams, bet ir jų šaknims – pačiai smegenų veiklai.
Šaltinis: https://www.psypost.org/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
