Ruduo – tai laikas, kai gausu kaštonų, tačiau ar žinojote, kad jie gali ne tik padėti apsisaugoti nuo įvairių ligų, bet ir nuo piktos akies? Bent jau taip mano liaudies medicinos žinovai, kurie teigia, kad kaštonai turėtų būti renkami jau dabar, norint juos išnaudoti visomis prasmėmis.
Kaštainių auginimas Lietuvoje
Lietuviškų medžių teikiamas dovanas galime panaudoti ne tik maistui. Jei norime pasigaminti Prancūzijoje populiarų skanėstą, dietologai rekomenduoja rinktis valgomuosius kaštainius, kurie dažniausiai yra atvežtiniai.
Lietuvoje jie taip pat auginami, tačiau dar nėra tokie populiarūs, nes subrandina mažesnius vaisius nei tie, kurie auga pietryčių Europoje. Visgi lietuviški kaštainiai labiau tinka džiaugtis reginiu, nes jų auginimas maistui nėra ekonomiškai patrauklus.
Dendrologė Asta Malakauskienė teigia, kad Lietuvoje užauginame daug tuščių kaštainių, nes jų viduje nėra nieko.
Taip pat skaitykite
Maistinė kaštainių vertė mūsų klimato zonoje yra abejotina, nes jie užauga labai maži, todėl juos auginti vien dėl maisto nėra labai praktiška. Tačiau dėl grožio – taip, jie tikrai tinkami.
Jei jaučiate norą paragauti kaštainio, bet neturite galimybės nuvykti į Prancūziją, kur toks skanėstas yra itin populiarus, ieškokite šių skanėstų parduotuvėse iki gruodžio mėnesio, kada pats sezonas.
Kaštainių maistingumas
Kaštainiai yra naudingi organizmui – jie turi vitamino C ir padeda palaikyti sveiką žarnyno veiklą.
Kaštainiai yra puikus baltymų šaltinis, tačiau jie taip pat turtingi angliavandeniais. Be to, jie yra gausūs maistinių skaidulų, kurių nauda ypatingai svarbi tiems, kurie susiduria su vidurių užkietėjimo problemomis ar kuomet trūksta energijos.
Kaštainiai valgomi skrudinti, kaip riešutai. Juos galite dėti į salotas, pyragams, padažams ar garnyrams. Tačiau vartojant svarbus saikas, pakanka 100 gramų porcijos per dieną.
Didžioji dalis lietuvių manydami, kad kaštainis ir kaštonas yra tas pats, dažnai nusprendžia paeksperimentuoti ir pasigaminti mūsų krašto kaštonus. Tačiau labai svarbu pabrėžti, jog mūsiškiai maistui netinka.
Kaštonas ir kaštainis ne giminaičiai
Pasak dendrologijos ekspertės, mūsų kaštonas yra labiau giminingas ąžuolui nei kaštainiui, kuris kilęs iš Azijos. Palyginimui sudėjus abiejų vaisius ir lapus pamatysime akivaizdų skirtumą.
Lietuviškasis kaštonas liaudies medicinoje
Lietuviškas kaštonas taip pat yra gana populiarus ir naudojamas gydant įvairias ligas. Žolininkai naudoja kaštonus bronchitui gydyti, taip pat juos rekomenduoja kraujospūdžiui mažinti ar sąnarių ligoms palengvinti.
Taip pat skaitykite
Tam naudingi ir kaštono lapai, žiedai bei vaisiai. Senųjų tradicijų puoselėtoja Janina pasakoja, kad kaštonų antpilas buvo būtina kiekvienos namų vaistinėlės dalis.
„Pirmiausia, naudodavo kaštonų žiedų užpilą. Užpildavo juos degtine (nes spirito anais laikais nebuvo) ir naudodavo kojų patinimui mažinti, kas buvo labai paplitusi praktika“, – sakė žolininkė Janina Norkūnienė.
Tokį pat užpilą galima paruošti ir su kaštonų vaisiais. Tačiau kaip ir su bet kokia gydymo priemone, prieš naudojant kaštonus būtina pasitarti su gydytoju.
Senovėje žmonės taip pat tikėjo kaštonų magiškomis galiomis: manė, kad kaštonai, laikomi rankinėje, apsaugo nuo piktos akies ir pritraukia sėkmę, o padėti spintelėje –atbaido kandis.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
