Automatinės plovyklos – greitas, patogus ir, regis, nebrangus būdas palaikyti automobilio švarą. Tačiau retas vairuotojas susimąsto, kokią tikrąją kainą moka jų automobilis. Įprasta manyti, kad švara – tai grožis ir priežiūra, bet kas nutinka, kai švaros siekiama per didelį skubėjimą ir stiprias chemines priemones? Tiesa, kurią dažnai nutyli automatinių plovyklų savininkai, – reguliarus jų naudojimas gali negrįžtamai pažeisti automobilio išvaizdą.
Kas pasikeičia po kelerių metų?
Pabandykite pastatyti šalia du vienodus, kelių metų senumo automobilius – vienas jų reguliariai plautas automatinėje plovykloje, o kitas – rankiniu būdu, naudojant kempinę, šampūną ir vandenį. Saulėtą dieną skirtumas bus akivaizdus net ne specialistui: vieno automobilio dažai atrodys matiniai, o paviršius bus nusėtas smulkiais įbrėžimais, primenančiais voratinklius. Kito – vis dar blizgės, be žymesnių pažeidimų.
Automatinė plovykla – tai laiko taupymo įrankis, tačiau šio taupymo kaina dažnai būna paviršiniai automobilio dažų sluoksnio pažeidimai. Karštas vanduo čia nenaudojamas dėl saugumo – kažkas visada gali nusideginti. Todėl dažnai naudojami agresyvūs valikliai ir stiprus mechaninis spaudimas – ypač per šepetėlius ar besisukančius volelius. Tai reiškia vieną: net jei plovykla atrodo švelni, automobilio dažai kenčia kiekvieną kartą.
Tamsūs automobiliai – didžiausios aukos
Ypač jautrūs šiems mikroįbrėžimams yra tamsių spalvų automobiliai: juodi, tamsiai mėlyni, grafitiniai. Kodėl? Todėl, kad bet koks įbrėžimas skaidriame lako sluoksnyje, dengiančiame dažus, šviesoje atspindi baltą ar pilką spalvą. Ant tamsaus fono tai matosi ypač ryškiai. Kartą įbrėžtas paviršius sukuria vadinamąją „sūkurinių įbrėžimų“ struktūrą – ją pastebėti ypač lengva saulėtą dieną. Tai ne šiaip smulkmena – ilgainiui tokie pažeidimai daro automobilį vizualiai senesnį ir neprižiūrėtą.
Taip pat skaitykite
Pavojaus momentas – ne tik šepetėliai
Didžiausias pavojus automobilio dažams kyla tuomet, kai į automatinę plovyklą įvažiuojama nepašalinus stambesnių nešvarumų – smėlio, žvyro ar kietų dulkių. Šie nešvarumai, veikiami besisukančių šepetėlių, veikia kaip švitrinis popierius. Kai kurios plovyklos (ypač specializuotos) dar prieš pagrindinę plovimo procedūrą nuplauna automobilį aukštu slėgiu, tačiau tokia praktika reta – degalinėse tokio papildomo aptarnavimo dažniausiai nepamatysite.
Automatinė plovykla puikiai tinka automobilio kėbului, bet tik tuo atveju, jei jis – apvalus, be sudėtingų detalių ar kampų. Modernesni automobiliai su aptakais, spoileriais, ryškesnėmis formomis, giliais ratų lankais ar išskirtinėmis ratlankių formomis – visa tai automatinėms plovykloms tampa iššūkiu. Problema ta, kad tos pačios vietos lieka neišplautos kiekvieno vizito metu. Ilgainiui jose įsisenėję nešvarumai tampa vis sunkiau pašalinami, o kai kuriais atvejais – net kenkia paviršiams. Tai ypač pastebima ratlankiuose: purvas, kuris nėra pašalinamas, įsigraužia į metalą ir tampa beveik neįveikiamas.
Kada automatinė plovykla vis dar reikalinga?
Vis dėlto, automatinės plovyklos nėra absoliutus blogis. Jei automobilis ilgą laiką stovėjo po medžiu ir pasidengė paukščių išmatomis ar lipniomis žiedadulkėmis, – jį būtina kuo greičiau nuplauti. Tokios medžiagos greitai reaguoja su dažais ir gali palikti neišvalomų dėmių ar net pradeginti lako sluoksnį. Tokiu atveju automatinė plovykla – mažesnė blogybė nei pavojingos dėmės.
Kokiems automobiliams reikėtų vengti automatinių plovyklų?
Jei jums svarbu, kad jūsų automobilis išliktų estetiškas, blizgantis ir atrodyti „kaip naujas“, automatinės plovyklos turėtų būti tik atsarginis variantas. Ypač jei:
- automobilio spalva – tamsi (juoda, mėlyna, tamsiai pilka),
- kėbulas turi daug kampų, papildomų detalių ar spoilerių,
- automobilis labai purvinas (ypač smėliu) – pirmiausia reikia naudoti aukšto slėgio vandenį,
- ant automobilio užtepta keraminė danga – automatinė plovykla ją susilpnina, nes naudojamos cheminės priemonės ardo apsauginį sluoksnį.
Ar vis dar manome, kad tai „tik paviršiniai“ įbrėžimai?
Vairuotojai neretai numoja ranka į smulkius įbrėžimus, manydami, kad jie – tik kosmetinis trūkumas. Tačiau dažų sluoksnio pažeidimai reiškia kur kas daugiau nei tik prastesnį automobilio vaizdą. Kiekvienas įbrėžimas ar pažeidimas silpnina apsauginį lako sluoksnį, o tai ilgainiui skatina dažų oksidaciją, spalvos blukimą, net korozijos atsiradimą. Ant pažeistų paviršių purvas laikosi gerokai ilgiau, o tai reiškia – dar didesnį poreikį plauti ir dar daugiau žalos su kiekvienu automatiniu seansu.
Automatinė plovykla ir „nauji“ automobiliai – pavojinga kombinacija
Ypatingą dėmesį verta atkreipti tiems, kas neseniai įsigijo naują automobilį. Vos keletą mėnesių eksploatuojama transporto priemonė automatinėje plovykloje gali netekti to „naujumo spindesio“ greičiau, nei tikėtasi. Lakas naujuose automobiliuose, nors ir technologiniu požiūriu pažangus, vis dar jautrus mechaniniam kontaktui – ypač šepetėliams ar purvui, nenuplautam prieš įvažiavimą. Todėl vos keli vizitai gali palikti ilgalaikį, nepataisomą vizualinį pėdsaką.
Ar verta investuoti į keramikinę dangą?
Kai kurie vairuotojai renkasi keramines dangas tikėdamiesi ilgesnio automobilio paviršiaus gyvavimo. Tai išties efektyvus sprendimas – keraminis sluoksnis atstumia vandenį, neleidžia purvui įsiskverbti į dažus ir apsaugo nuo UV spindulių. Tačiau šios dangos ilgaamžiškumas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip automobilis prižiūrimas. Cheminės medžiagos, naudojamos automatiniuose plovimo cikluose, gali gerokai sutrumpinti keraminės dangos veiksmingumą – ne mėnesiais, o net metais.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
