2025 m. vasarą Ukrainos žvalgybos tarnybos paskelbė nerimą keliančią žinią – į tarptautinius savanorių legionus įsiskverbė asmenys, turintys ryšių su organizuotu nusikalstamumu. Nors dauguma užsieniečių atvyko ginti šalies nuo Rusijos agresijos, pasirodo, kad kai kurie jų naudojasi karo sąlygomis kaip galimybe įgyti kovinių įgūdžių, kuriuos vėliau panaudos nusikalstamiems tikslams.
Nusikaltėlių infiltracija į savanorių legionus
Ukrainos Saugumo tarnybos (SBU) atstovai pripažįsta – dalis užsienio piliečių įstojo į tarptautinius legionus pateikę suklastotus dokumentus. Tarp jų – ir meksikietis, prisistatęs slapyvardžiu „Aguila‑7“. Jis oficialiai tarnavo Ukrainos ginkluotosiose pajėgose, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai buvo netikra tapatybė. Savanoris baigė visą dronų valdymo kursą Lvove, o tyrėjai nustatė jo ryšius su Meksikos nusikalstamuoju sindikatu „Los Zetas“.
Ši gauja – viena žiauriausių pasaulyje, sudaryta iš buvusių elitinių GAFE specialiųjų pajėgų karių, kurie po tarnybos pasirinko nusikaltimų kelią. Įgūdžiai, įgyti Ukrainos karo sąlygomis, gali tapti pavojingu ginklu, patekusiu į kriminalinį pasaulį.
Karas kaip mokymų poligonas
Kaip rašo Prancūzijos žurnalas Intelligence Online, Meksikos nacionalinio žvalgybos centro ir SBU keitimasis informacija atskleidė, kad Ukrainoje kariauja ir kolumbiečiai, turintys ryšių su nusikalstamomis struktūromis. Kai kurie savanoriai atvyko ne dėl politinių įsitikinimų ar noro padėti, o tam, kad nemokamai ar pigiai išmoktų modernių karo technologijų panaudojimo metodų.
Taip pat skaitykite
Pasak anoniminio SBU pareigūno, FPV („First Person View“) dronų naudojimo taktika tapo globalia preke. „Kai kurie čia atvyksta tik tam, kad už 400 dolerių išmoktų nužudyti dronu ir šias žinias parduotų aukščiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui“, – pripažįsta jis.
Grėsmės tarptautiniam saugumui
Dronų technologija iš esmės pakeitė karo eigą Ukrainoje. Nedideli, palyginti pigūs įrenginiai geba sunaikinti brangius karinius taikinius, atlikti žvalgybą ir net koordinuoti puolimo operacijas. Šių įgūdžių nutekėjimas į kriminalinį pasaulį kelia realią grėsmę ne tik Meksikai ar Kolumbijai, bet ir visam pasauliui.
Įsivaizduojama situacija, kai gauja, pasitelkusi buvusį „legionierių“, geba smogti varžovams ar net teisėsaugos pajėgoms iš oro – tai nebe kino siužetas, o vis labiau tikėtina realybė. Todėl tarptautinės teisėsaugos institucijos jau svarsto, kaip sugriežtinti užsieniečių tikrinimą prieš priimant juos į kovinius dalinius.
Gero tikslo išnaudojimas
Iš pradžių tarptautiniai savanorių legionai buvo sukurti siekiant leisti užsieniečiams paremti Ukrainą kovoje su agresoriumi. Dauguma legionierių – sąžiningi, pasiryžę rizikuoti gyvybe dėl demokratijos ir laisvės. Tačiau keli infiltravęsi nusikaltėliai gali pakenkti visos programos reputacijai.
SBU atstovai pabrėžia – priėmimas vyksta „su geriausiais ketinimais“, tačiau karo sąlygomis patikrinti visus atvykėlius iki smulkmenų nėra lengva. Todėl ir atsiranda spragų, kurias išnaudoja tarptautinės gaujos.
Tarptautinė reakcija: naujas saugumo iššūkis
Ši žinia iš karto sulaukė dėmesio Vakarų sostinėse. JAV ir ES saugumo tarnybos patvirtino, kad atidžiai seka informaciją apie galimą kovinės patirties nutekėjimą į organizuotą nusikalstamumą. Europos Sąjungos teisėsaugos agentūra Europolas jau ėmėsi rinkti duomenis apie užsieniečius, kovojančius Ukrainoje, ypač tuos, kurie kilę iš regionų su aukštu kriminalinės veiklos lygiu.
Meksikos valdžia taip pat sureagavo – šalies Nacionalinis žvalgybos centras pradėjo glaudžiau bendradarbiauti su Ukrainos SBU, siekdamas identifikuoti visus meksikiečius, esančius tarptautiniuose legionuose. Tai pirmas toks atvejis, kai Lotynų Amerikos ir Ukrainos specialiosios tarnybos koordinuoja veiksmus dėl karinių savanorių.
Teisiniai iššūkiai ir kontrolės spragos
Vienas pagrindinių klausimų – kaip užkirsti kelią nusikaltėlių infiltracijai į savanorių gretas. Dabartinė patikros sistema daugiausia remiasi dokumentų ir biografinių duomenų patvirtinimu, tačiau karo sąlygomis tai daroma pagreitinta tvarka, o nusikalstamos grupuotės puikiai moka naudotis klastotėmis.
Taip pat skaitykite
Tarptautiniai teisės ekspertai siūlo kurti bendrą duomenų bazę, kurioje būtų žymimos rizikos grupės, susijusios su kriminaliniu pasauliu. Taip pat svarstoma galimybė įvesti išankstinius mokymus ne kovos zonoje, kuriuose būtų įmanoma detaliau stebėti savanorių elgesį ir ryšius.
Galimos pasekmės po karo
Ekspertai pabrėžia, kad pagrindinė grėsmė gali išryškėti ne dabar, o po karo, kai į savo šalis grįš šimtai ar net tūkstančiai kovinės patirties įgijusių asmenų. Dalis jų integruosis į civilį gyvenimą, tačiau kita dalis – ypač tie, kurie jau turi kriminalinę praeitį – gali panaudoti naujus įgūdžius nusikaltimams.
Ši perspektyva kelia nerimą ne tik Lotynų Amerikos, bet ir Europos bei Azijos teisėsaugai. Teroristinės grupuotės taip pat gali būti suinteresuotos samdyti buvusius karius, mokančius efektyviai naudoti dronus kovinėse operacijose.
Kovos su problema būtinybė
Ukrainos žvalgybos pareigūnai pabrėžia, kad tarptautinė bendruomenė privalo veikti išvien. Kiekvienas atvejis, kai nusikalstamo pasaulio atstovas įgyja modernių kovos įgūdžių, yra potencialus pavojus šimtams nekaltų žmonių ateityje. Sprendimas turi būti kompleksinis – nuo griežtesnių patikrų iki tarptautinės informacijos mainų.
Ši istorija atskleidžia ne tik karo rizikas, bet ir globalius saugumo iššūkius, kurie gali atsirasti net iš pačių kilniausių iniciatyvų. Karas Ukrainoje tapo poligonu ne tik kariams, bet, deja, ir nusikaltėliams – o tai verčia pasaulį galvoti apie prevenciją jau dabar.
Ukraina kartu su tarptautiniais partneriais jau kuria griežtesnes savanorių patikros procedūras, tačiau ekspertai įspėja: ši problema – globali, todėl sprendimų reikia ieškoti ne tik karo zonoje, bet ir potencialių savanorių kilmės šalyse.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
