Vos po mėnesio Moldovos piliečiai dar kartą stos prie balsadėžių – rugsėjo 28 d. vyks parlamento rinkimai, kurie gali nulemti šalies geopolitinę kryptį. Ekspertai įspėja: Kremlius šiuos rinkimus vertina kaip dar vieną galimybę plėsti savo įtaką regione ir įgyvendinti planą atkurti imperiją pagal Sovietų Sąjungos modelį. Maskva jau dabar aktyviai kišasi į Moldovos vidaus procesus, o jos veiksmus lydi intensyvi propagandinė kampanija.
Maskvos šešėlis virš Moldovos rinkimų
Šiuo metu Moldovos parlamente daugumą – 63 iš 101 mandato – turi proeuropietiškos jėgos, vadovaujamos „Veiksmo ir solidarumo“ partijos. Likusias vietas užima prorusiškos jėgos – Komunistų ir socialistų blokas bei formaliai nepriklausomi, tačiau faktiškai prorusiškos „Šor“ partijos atstovai.
Moldovos prezidentė Maia Sandu atvirai perspėjo apie Rusijos planus kištis į rinkimus. Ji teigia, kad Kremlius pasirengęs beprecedentiniam poveikiui rinkimų procesui, o vien per kriptovaliutas prorusiškai agitacijai finansuoti gali būti skirta apie 100 mln. eurų. Rusija, kaip įprasta, tokius kaltinimus neigia – tiek Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, tiek Valstybės Dūmos Užsienio reikalų komiteto vadovas Aleksejus Čepa aiškina, esą Moldovos valdžia neturi įrodymų.
Prorusiškų jėgų stiprėjimas
Naujausios apklausos rodo, kad valdančioji partija gali surinkti iki 39 proc. balsų – pakankamai, kad išliktų stipriausia politinė jėga, bet galimai nepakankamai vienvaldžiai daugumai. Likusias vietas gali užimti prorusiškos jėgos, tarp jų – nauja prorusiška „Pergalės“ koalicija, kuri siekia atvirai atkurti glaudžius ryšius su Maskva. Kremlius šios grupės atstovams rodo ypatingą palankumą, o jos lyderiai ne kartą susitiko su Vladimiru Putinu.
Taip pat skaitykite
Propaganda ir manipuliacijos
Pasak Moldovos ekspertų, Rusijos propagandos mašina pastaraisiais mėnesiais dirba ypač intensyviai. Didžiausi jos taikiniai – autonominis Gagaūzijos regionas ir prorusiški rinkėjai. Vietos gyventojai daugiausia žiūri rusiškas televizijos programas, todėl yra imlūs Maskvos naratyvams. Čia platinama dezinformacija apie neva gresiantį Moldovos suvereniteto praradimą, jei šalis įstotų į ES, bei apie tariamą NATO grėsmę.
Dar viena manipuliacijos kryptis – religija. Propaganda piešia bauginančius scenarijus, esą stojimas į ES reikštų stačiatikybės draudimą ir privalomas vienalytes santuokas. Tai išnaudojama siekiant paveikti konservatyvią visuomenės dalį, kuri jautriai reaguoja į religijos ir tradicinių vertybių temą.
Strateginė Moldova – Kremliaus planų grandis
Pasak tarptautinės politikos ekspertų, Moldova Maskvai svarbi ne tiek dėl ekonominio potencialo – šalis yra viena skurdžiausių Europoje – kiek dėl savo strateginės vietos. Valdant Kišiniovą, atsiveria galimybė stiprinti įtaką Rumunijoje, kur jau juntamos prorusiškos nuotaikos, bei daryti spaudimą Ukrainai per Padniestrę – faktiškai Maskvos kontroliuojamą teritoriją.
Kontroliuojama Moldova galėtų tapti placdarmu karinei įrangai dislokuoti, regiono destabilizavimui ir Vakarų bauginimui. Analitikai pabrėžia, kad tai – dar vienas „puzzle“ gabalėlis Kremliaus vizijoje atkurti naują, Vladimiro Putino vadovaujamą „Sovietų Sąjungą“.
Išnaudojamos Moldovos silpnybės
Moldova yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, neturinčių stiprios ekonominės bazės ir priklausanti nuo užsienio paramos. Būtent šis silpnumas tampa pagrindiniu Rusijos spaudimo instrumentu. Maskva ne tik siūlo „pigesnes dujas“ ar prekybos privilegijas mainais į politinius sprendimus, bet ir remia vietos politikus, kurie atvirai palaiko prorusišką kursą.
Moldovos visuomenėje vis dar gajos nostalgijos Sovietų Sąjungai nuotaikos – ypač vyresnės kartos žmonių tarpe. Tai dar labiau palengvina Kremliaus propagandos darbą, nes jie sugeba žadinti sentimentus apie „stabilią praeitį“, priešpastatant ją „nepatikimai“ vakarietiškai ateičiai.
Ar Vakarai pabus laiku?
Politologai įspėja – jei Vakarai nesureaguos dabar, gali būti per vėlu. Rinkimai Moldovoje – tik dar viena stotelė Kremliaus ekspansijos kelyje. Jei Maskvai pavyks perimti valdžią Kišiniove, tai taps signalas, kad Rusijos planas veikia ir gali būti pritaikytas kitose šalyse. Tai kelia grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir Baltijos valstybėms bei kitoms Vidurio ir Rytų Europos šalims.
„Dabar itin svarbu, kad Europos Sąjunga ir NATO parodytų aiškią paramą Moldovai. Privaloma sustiprinti rinkimų skaidrumą, stebėseną ir nedviprasmiškai paremti šalies proeuropietišką kursą“, – pabrėžia tarptautinių santykių ekspertai.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
