Ramiuose upeliuose ir upėse išsiritiusios lašišos leidžiasi į pavojingą kelionę, kad pasiektų atvirą vandenyną ir taptų subrendusiais individais. Per milijonus metų jaunos lašišų kartos migravo didelius atstumus, kartais įveikdamos šimtus kilometrų iš gėlavandenių sistemų į jūrą. Tačiau šiuolaikinės lašišos susiduria su kliūtimi, kuri buvo nežinoma jų senovės protėviams: farmacinė tarša, kuri keičia lašišų migraciją ir jų elgesi.
Neseniai mokslininkai nustatė, kad kai vaistas, vadinamas klobazamu, kaupiasi lašišų smegenyse, migruojančios žuvys greičiau pasiekia vandenyną ir sparčiau įveikia užtvankų kliūtis. Iš pirmo žvilgsnio šis pokytis lašišoms gali atrodyti naudingas. Tačiau bet koks nukrypimas nuo normalaus gyvūnų elgesio dėl žmogaus veiklos – ypač kai įsikiša psichoaktyviosios medžiagos – yra raudona vėliavėlė, o visas vaistų taršos mastas, kaip ji gali paveikti lašišų sveikatą, elgesį ir reprodukciją, mokslininkams vis dar nežinomas, teigiama balandžio 10 dieną žurnale „Science“ paskelbtame straipsnyje.
Benzodiazepinai vandenyje kelia nerimą
Klobazamas, dažnai aptinkamas nuotekose, priklauso vaistų, vadinamų benzodiazepinais, grupei, kuri slopina centrinę nervų sistemą. Šis vaistas naudojamas epilepsijos priepuoliams išvengti, trumpalaikiam nerimo gydymui ir su nerimu susijusiems miego sutrikimams gydyti. Tačiau dėl to, kad žuvų nerviniai ryšiai primena žinduolių, žuvys yra labai jautrios vaistų, kurie veikia žmogaus neurochemiją, poveikiui, teigė dr. Christopher C. Caudill, Aidaho universiteto žuvų ir laukinės gamtos mokslų katedros profesorius.
„Žmonės turi daug bendros biologinės sandaros su žuvimis – mūsų fiziologija ir anatomija yra stebėtinai panašios. Taigi, intuityvu, kad psichoaktyvūs vaistai keičia tiek žuvų, tiek žmonių elgesį“, – CNN sakė Caudill, kuris nedalyvavo šiame tyrime.
Ankstesni tyrimai parodė, kad benzodiazepinai gali pakeisti Atlanto lašišų (Salmo salar) elgesį, tačiau tai vyko tokiomis sąlygomis, kurios skyrėsi nuo laukinių lašišų patiriamų sąlygų, teigė tyrimo bendraautorius dr. Marcus Michelangeli, Aplinkos ir gamtos mokslų mokyklos lektorius, Grifito universitete Kvinslande, Australijoje,
„Tie tyrimai dažniausiai buvo atliekami laboratorinėmis sąlygomis, sekė judėjimą tik trumpais atstumais – mažiau nei 100 metrų – arba naudojo daug didesnes vaistų koncentracijas nei tos, su kuriomis lašišos paprastai susidurtų laukinėje gamtoje“, – sakė Michelangeli.
„Mūsų tyrimas pasirinko kitokį požiūrį. Mes stebėjome visą jauniklių lašišų migraciją nuo upės iki jūros natūralioje upių sistemoje, naudodami tokias vaistų koncentracijas, kurios atitinka tas, kurioms žuvys iš tikrųjų yra veikiamos aplinkoje.“
Lauko tyrimo rezultatai pabrėžia didėjančią riziką, kurią farmaciniai teršalai kelia laukinių gyvūnų populiacijoms visame pasaulyje, teigė Michelangeli.
Tyrimas Švedijos upėje atskleidė pokyčius
Naujame tyrime mokslininkai atliko bandymus su daugiau nei 700 jaunų lašišų, arba „smoltais“, laboratorijoje ir lauke. Mokslininkų komanda naudojo garso siųstuvų žymeklius, kad nuotoliniu būdu stebėtų šimtus jaunų lašišų 2020 ir 2021 metais, kai žuvys plaukė Dalio upe centrinėje Švedijoje.
Migruojančios jaunos lašišos plaukia žemyn upe į tvenkinį, šoka per slenksčius ir įveikia dvi užtvankas, kol galiausiai pasiekia Baltijos jūrą. Kelionė trunka 10–13 dienų.
Dr. Marcus Michelangeli, elgsenos ekologas ir Grifito universiteto Kvinslande, Australijoje, lektorius, 2020 m. balandį atliko lauko tyrimą Dalio upėje centrinėje Švedijoje.
Du pagrindiniai farmacinių preparatų – benzodiazepinų ir opioidų – klasės „dažnai aptinkami upėse ir upeliuose visame pasaulyje, įskaitant Švediją, kur buvo atliktas mūsų tyrimas“, – sakė Michelangeli.
Taip pat skaitykite
Jaunoms lašišoms buvo implantuoti lėtai išsiskiriančių medžiagų implantai, išskiriantys du šių klasių vaistus: klobazamą ir tramadolį. Žuvys gavo klobazamo, arba tramadolio, arba abiejų vaistų kartu. Kontrolinė smoltų grupė gavo implantus be jokių vaistų.
„Šie du vaistai, vartojami kartu žmonėms, žinomi kaip chemiškai sąveikaujantys, ir jie dažnai kartu aptinkami aplinkoje“, – sakė Michelangeli. „Dėl to jie buvo geras bandomasis atvejis, norint ištirti, kaip farmacinių medžiagų mišiniai gali paveikti gyvūnų elgesį.“
Kartu su lauko bandymais mokslininkai atliko laboratorinį tyrimą su 256 smoltais, kad patvirtintų, jog implantai veikė kaip numatyta ir kad vaistai išliko žuvų audiniuose ir smegenyse.
Klobazamas skatina greitesnę migraciją, bet kelia nerimą dėl elgesio
Kai mokslininkai stebėjo migruojančias lašišas su siųstuvais, jie nustatė, kad daugiau klobazamo paveiktų lašišų pasiekė Baltiją nei bet kurios kitos žuvys. Palyginti su kontroline grupe, daugiau nei dvigubai daugiau lašišų su klobazamo implantais pasiekė jūrą.
Laboratoriniai eksperimentai parodė, kad klobazamas paveikė būriavimosi elgesį, kai jaunos lašišos laikosi arti viena kitos, kad išvengtų plėšrūnų. Veikiamos klobazamo, žuvys plaukė toliau viena nuo kitos net ir tada, kai šalia buvo plėšrūnas, „o tai rodo, kad vaistas gali sumažinti natūralų baimės atsaką“, – sakė Michelangeli.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
Šaltinis: edition.cnn.com
