Dirbtinis intelektas jau seniai peržengė technologijos ribas ir tapo daugelio kasdienybės dalimi. Vieni juo naudojasi darbui, kiti – mokymuisi, treti – tiesiog smalsumui ar pramogai. Tačiau „OpenAI“ kūrinys „ChatGPT“ šiandien yra ne tik virtualus pagalbininkas, bet ir tūkstančių žmonių kasdienis pašnekovas. Ir būtent todėl kūrėjai nusprendė – metas įvesti pokyčius, kurie padės vartotojams naudotis šia technologija sveikiau, atsakingiau ir mažiau priklausomai.
Nauja taisyklė – pertrauka net ir virtualiam pokalbiui
Vienas svarbiausių atnaujinimų – pranešimai, primenantys vartotojui padaryti pertrauką po ilgesnių pokalbių sesijų su „ChatGPT“. Tai nėra draudimas ar ribojimas, tačiau subtilus priminimas, kad net ir virtualus bendravimas gali tapti perteklinis. Technologijų pasaulyje jau seniai kalbama apie „skaitmeninę higieną“ – sąmoningą laiko, praleidžiamo prie ekranų, valdymą.
„OpenAI“ pastebi, kad vis daugiau žmonių su „ChatGPT“ kalbasi ne tik darbo klausimais, bet ir tam, kad užmuštų laiką ar pabėgtų nuo kasdienybės. Ilgainiui toks įprotis gali lemti pernelyg didelį įsitraukimą, o kai kuriais atvejais – net socialinį atsiribojimą nuo realaus pasaulio. Priminti vartotojui, kad verta atsitraukti, tampa nebe pasirinkimu, o būtinybe.
Pagalba tiems, kuriems reikia daugiau nei atsakymo
Dar vienas svarbus pokytis – „ChatGPT“ gebėjimas jautriau reaguoti į vartotojų emocines užuominas. Jei algoritmas pastebės, kad žmogus išgyvena sudėtingas emocijas ar krizę, jis ne tik stengsis atsakyti subalansuotai, bet ir pasiūlys patikimus, profesionalius pagalbos šaltinius.
Tai nėra bandymas tapti psichologu – priešingai, „OpenAI“ pabrėžia, kad dirbtinis intelektas negali pakeisti žmogaus specialisto. Tačiau jis gali tapti tiltu, padedančiu vartotojui surasti pagalbą ten, kur ji bus tikra, o ne iliuzinė. Tai atsakas į ilgai sklandžiusią kritiką, kad pokalbiai su dirbtiniu intelektu gali klaidinti ir skatinti klaidingą pasitikėjimą „skaitmeniniu draugu“.
Sprendimų priėmimas – vartotojo rankose
„OpenAI“ taip pat keičia tai, kaip „ChatGPT“ atsako į sudėtingus, asmeninius klausimus. Vietoj paprasto „taip“ ar „ne“, algoritmas pateiks argumentus už ir prieš, leisdamas galutinį sprendimą priimti pačiam vartotojui. Tokiu būdu siekiama skatinti savarankišką mąstymą ir neleisti, kad svarbiausi gyvenimo sprendimai būtų nulemiami mašinos.
Pasak kūrėjų, ši strategija kurta bendradarbiaujant su psichiatrais, psichologais, vaikų gydytojais bei žmogaus ir kompiuterio sąveikos specialistais. Tikslas – išlaikyti „ChatGPT“ kaip pagalbinį įrankį, o ne kaip žmogaus patirties pakaitalą.
Daugiau atsakomybės – tiek kūrėjams, tiek vartotojams
Šie pokyčiai rodo, kad dirbtinio intelekto kūrėjai pradeda prisiimti vis daugiau atsakomybės už tai, kaip jų produktas veikia žmonių gyvenimus. Tai nėra vien tik techninis atnaujinimas – tai vertybinis pasirinkimas. „OpenAI“ siekia ne vien suteikti atsakymus, bet ir ugdyti vartotojo sąmoningumą, padėti išvengti priklausomybės bei skatinti realaus gyvenimo ryšius.
Tačiau atsakomybė galiausiai tenka ir patiems vartotojams. Nė viena sistema, net ir pati pažangiausia, negali pakeisti asmeninio sprendimo atsitraukti nuo ekrano, pasikalbėti su artimu žmogumi ar skirti laiko tikriems įvykiams už virtualaus pasaulio ribų.
Ar vartotojai priims pokyčius?
Technologijų istorija rodo, kad net geranoriški pokyčiai sulaukia nevienareikšmių reakcijų. Tie, kurie „ChatGPT“ laiko neatsiejama kasdienybės dalimi, gali jaustis apriboti ar net nesuprasti. Kita vertus, daugeliui tokie priminimai ir naujos funkcijos taps galimybe pažvelgti į savo santykį su technologijomis iš šalies.
Šie pokyčiai – tai bandymas ne tik tobulinti algoritmą, bet ir prisiimti atsakomybę už jo poveikį visuomenei. Dirbtinis intelektas gali būti neįtikėtinai naudingas, tačiau tik tada, kai nepamirštame, jog tikroji gyvenimo vertė slypi už ekrano ribų.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva, © Unsplash.
