Vos prieš kelias savaites Grenlandiją pasiekė žinia, kurią gyventojai vadina skandalinga ir neteisinga. 18-metė Ivana Nikoline Broenlund rugpjūčio 12-ąją pagimdė dukrą Danijoje, Hoeje-Taastrup komunoje netoli Kopenhagos. Tačiau praėjus vos valandai po gimdymo, socialinės tarnybos iš jos atėmė kūdikį ir perdavė globėjų šeimai. Šis sprendimas sukrėtė visą Grenlandiją – tūkstančiai žmonių išėjo į sostinės Nuuk gatves reikalaudami teisingumo ir protestuodami prieš vadinamąjį Tėvystės kompetencijos testą, taikomą Grenlandijos moterims.
Skandalingas sprendimas – kūdikis atimtas remiantis testu
Danijos institucijos sprendimą grindė testu, skirtu įvertinti būsimos motinos gebėjimą auginti vaiką. Testas (FKU) parodė, kad Ivana dėl savo trauminės praeities, susijusios su patėvio seksualine prievarta, gali nesugebėti tinkamai rūpintis dukra. Socialinės tarnybos dar prieš gimdymą buvo informavusios paauglę, kad jos vaikas bus paimtas, tačiau pati mergina apie tai kalbėjo su neviltimi: „Nenorėjau gimdyti, nes žinojau, kas manęs laukia. Tai buvo sunkiausias metas mano gyvenime“, – sakė ji interviu britų leidiniui The Guardian.
Ivana savo dukrą matė tik kartą nuo tada, kai ši buvo perduota globėjams. Socialiniuose tinkluose ji rašė: „Kovosiu kiekvieną dieną, kad sugrąžinčiau tave namo, mano dukra.“ Rugsėjo 16-ąją numatytas teismo posėdis, kuriame bus svarstomas jos prašymas susigrąžinti vaiką.
Protestai Grenlandijoje – visuomenė reikalauja pokyčių
Žinia apie kūdikio paėmimą sukėlė ne tik šeimos, bet ir visos Grenlandijos pasipiktinimą. Sostinėje Nuuk tūkstančiai žmonių rinkosi į protestus, reikalaudami nutraukti diskriminuojančią praktiką. Prie protestuotojų prisidėjo ir Grenlandijos vyriausybė, aiškiai išreiškusi nepasitenkinimą Danijos sprendimais.
Taip pat skaitykite
Daugiausia kritikos sulaukė pats Tėvystės kompetencijos testas. Jis sukurtas pagal danišką kalbą ir vakarietišką kultūrą, todėl Grenlandijos inuitų kilmės moterims dažnai tampa neįveikiama kliūtimi. Net jei jos sugeba pasirūpinti vaikais, prasti testo rezultatai dažnai lemia, kad jų vaikai paimami iš šeimos.
Danijos socialinių reikalų ministrė Sophie Haestorp Andersen paprašė vietos valdžios paaiškinimų dėl Ivanos atvejo. Tuo tarpu Grenlandijos bendruomenė ragina testą iš viso panaikinti.
Skaičiai, kurie šokiruoja
2022 m. Danijos Nacionalinis gerovės tyrimų centras paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad Grenlandijos kilmės šeimoms vaikai atimami net penkis kartus dažniau nei daniškoms šeimoms. Tai ne vienkartinis atvejis – anksčiau žiniasklaida jau pranešė apie kitų Grenlandijos moterų patirtis, kai jų kūdikiai buvo paimti vien dėl nepalankių testo rezultatų.
Daugelis ekspertų, tarp jų ir Danijos žmogaus teisių institutas, kritikavo šią praktiką kaip diskriminuojančią ir pažeidžiančią kultūrinius skirtumus. Nors dar gegužę buvo sutarta, kad šie testai nebebus taikomi inuitų moterims, Ivanos istorija rodo, jog susitarimas realybėje neveikia taip, kaip turėtų.
Istorinės žaizdos, kurios dar neužgijo
Ši istorija palietė ir senas Grenlandijos žaizdas. Po Antrojo pasaulinio karo Danijoje buvo vykdomas vadinamasis „socialinis eksperimentas“ – iš inuitų šeimų buvo atimami 6–9 metų vaikai ir perkeliami augti į Daniją. Daugelis jų vėliau grįžo į Grenlandiją su sunkiomis psichologinėmis problemomis, priklausomybėmis ar net polinkiu į savižudybę.
Už šią praktiką Danijos premjerė Mette Frederiksen 2020 m. oficialiai atsiprašė. Tačiau naujausios istorijos vėl atgaivina skausmingus prisiminimus ir kelia klausimą – ar tikrai iš klaidų buvo pasimokyta?
Ar teisingumas triumfuos?
Ivanos byla tapo platesnės kovos už Grenlandijos motinų teises simboliu. Daugeliui atrodo, kad ši istorija – ne tik apie vieną merginą ir jos vaiką, bet ir apie visos tautos orumą. Protestuotojai pabrėžia, kad motinos neturėtų būti baudžiamos už traumines patirtis, kurias joms primetė gyvenimo aplinkybės.
Rugsėjo 16 dieną teismo posėdis gali tapti lūžio tašku – sprendimas dėl kūdikio grąžinimo Ivanai bus vertinamas ne tik kaip individuali byla, bet ir kaip testas visai Danijos socialinei sistemai. Tuo metu Grenlandijos gatvėse žmonės toliau kartoja: „Vaikas turi priklausyti savo motinai.“
Taip pat skaitykite
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
