Kaip nepainioti meilės su prieraišumu?

Meilė ir prieraišumas yra panašūs du jausmai. Šių potyrių sąvokos dažnai painiojamos, nors šiuose jausmuose yra daug skirtumų.

Guzel Safina, psichologė, pardavimų ekspertų mentorė, pasakoja, kaip atskirti meilę nuo prieraišumo.

Meilė

Neįmanoma aiškiai apibrėžti šio puikaus ir ryškaus jausmo. Kiekvienas tai supranta savaip. Vis dėlto ji turi bendrų bruožų su prieraišumu, kurie yra nepakeičiami.

Meilė grindžiama bendrais interesais, tikslais, siekiais ir stipria žmonių tarpusavio simpatija. Joje nėra vietos per stipriems jausmams, santykiai kuriami ramiai, remiantis abipuse pagarba.
Tai susiję su fizine trauka, kai partneris traukia savo vidine chemija bei seksualiai vilioja.
Bendravimas vyksta net be žodžių. Su mylimu žmogumi visada yra pokalbio temų, bet taip pat su juo tiesiog malonu pabūti tyloje: šiuo atveju tyla neslegia, o ramina.
Partneriai pasitiki vienas kitu ir nebijo būti išduoti ar apgauti.
Noras padaryti vienas kitą laimingu yra vienas aiškiausių meilės ženklų.
Priimti partnerį tokį, koks jis yra, nenorint jo pakeisti.
Bendri ateities planai taip pat yra kuriami esant šiam jausmui.
Meilė gali trukti ilgai, kartais visą gyvenimą.
Įsimylėję partneriai gerai jaučiasi tiek būdami kartu, tiek atskirai. Jie nenori būti pririšti vienas prie kito, o nori gyventi visavertį gyvenimą.

Labai dažnai vienas iš tikros meilės požymių vadinamas ištikimybe. Ir šiais laikais šis principas išlieka nepajudinamas: kai myli, neįmanoma išduoti.

Meilė atlaiko pinigų, ligų ir asmeninių problemų išbandymus. Žmonės, kurie iš tiesų myli vienas kitą, po šių išbandymų tampa tik stipresniais.

Prieraišumas

Prieraišumas arba prisirišimas įsimylint yra tada, kai emocijų pliūpsnis iš tikrųjų niekuo nėra pagrįstas. Todėl prieraišumo galutinis rezultatas ne visada būna pozityvus. Vietoj meilei būdingo konstruktyvumo, jis dažnai reiškia visišką emocinę asmens ir jo partnerio destrukciją.

Skausmingos sūpuoklės. Vietoj teigiamų emocijų partneriai „dovanoja“ vienas kitam pavydą, manipuliacijas ir konfliktus. Jie karštligiškai sukasi beprotiškos laimės ir nepakeliamo skausmo sūkuryje.
Savanaudiškumas. Partneriai elgiasi egoistiškai ir rūpinasi tik savo komfortu.
Visiška kontrolė. Prieraišume nėra vietos pasitikėjimui. Tačiau patologinis noras užvaldyti partnerį siekia net 200 %.
Praradimo baimė. Skausmingi santykiai grindžiami baime prarasti partnerį ir likti be nieko. Tai sukuria tarpusavio priklausomybę, kurią labai sunku įveikti.
Partneriai nesijaučia laimingi, nes yra apimti nuolatinės įtampos: kas bus, jei jis išeis, apgaus ar išduos.
Bendravimo pradžioje visiškai ignoruoja partnerio trūkumus ir santykiuose bando jį perkurti pagal save.
Partneriams sunku išsiskirti, nes jiems svarbu nuolat stebėti vienas kitą, taip trukdant vienas kitam laisvai kvėpuoti.
Prieraišumas nesuteikia jokios naudos, nes jis išsekina ir sukuria tuštumos jausmą.

Iš tokių santykių labai sunku išsivaduoti: prieraišūs ar įsimylėję žmonės trauko vienas kitą už virvučių ir neleidžia vienas kitam eiti savo keliu. Todėl labai dažnai tokių santykių neįmanoma nutraukti vien tik geros valios pastangomis. Tokiu atveju reikalinga psichologo pagalba.