Rusijos armija pradėjo vieną didžiausių pastarųjų metų puolimų prieš Ukrainą, sutelkusi milžinišką gyvąją jėgą ir techniką Donecko bei Charkivo kryptimis. Į internetą patekę kadrai atskleidė tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo paradoksalu – į frontą siunčiama ištisa kolona senų, dar sovietmečiu pagamintų T-62 tankų. Šis sprendimas kelia klausimų: ar tai desperatiškas mėginimas pralaužti ukrainiečių pasipriešinimą, ar apgalvota strategija, paremta brutalia jėga?
Didžiausias puolimas per visą fronto liniją
Šiuo metu rusų kariuomenė vykdo koordinuotą puolimą beveik per visą frontą. Kremliaus tikslas aiškus – užimti strategiškai svarbius miestus, tokius kaip Charkivas ir Pokrovskas. Tai ne tik urbanistiniai centrai, bet ir logistiniai mazgai, nuo kurių priklauso Ukrainos ginkluotųjų pajėgų aprūpinimas. Jei šie miestai būtų prarasti, Maskva įgytų kontrolę svarbiausių transporto maršrutų, o tai galėtų lemti greitą fronto griūtį.
Ukrainos prezidentas neseniai pranešė, kad prie Pokrovsko sutelkta daugiau nei 100 tūkst. rusų karių. Kartu su jais į frontą nenutrūkstamai gabenama šarvuota technika. Būtent šioje grandiozinėje logistinėje operacijoje užfiksuotas T-62 tankų siuntinys, privertęs analitikus suklusti.
T-62 tankų naujas vaidmuo
T-62 tankai nėra modernūs karo monstriukai. Tai antrosios kartos sovietiniai pagrindiniai mūšio tankai, sukurti dar šeštojo dešimtmečio pabaigoje kaip T-54 ir T-55 įpėdiniai. Jų gamyba nutraukta dar 1975-aisiais, net anksčiau nei pirmtakų T-55, todėl kariniu požiūriu jie jau seniai laikomi pasenusiais. Vis dėlto Rusija juos pritaikė šiuolaikinio karo sąlygoms – visi į frontą siunčiami T-62 aprūpinti priešdroninėmis grotelėmis ir kulkosvaidžiais, skirtais kovai su ukrainiečių kamikadzėmis.
Šių tankų paskirtis – remti vadinamuosius „mėsos šturmus“. Tai taktiniai išpuoliai, kai į pirmąsias linijas siunčiamos grupės karių, dažnai be didelės galimybės išgyventi. Tokiose operacijose tankai tampa tarsi judančiais priedangos skydais. Nors tokia strategija paprastai baigiasi didžiuliais nuostoliais, Kremlius, regis, nesiruošia keisti metodų.
Techninės galimybės ir ribotumai
T-62 techniniai duomenys atskleidžia, kodėl šie tankai laikomi „antikvariniais“. Jie sveria apie 40 tonų, jų ilgis siekia 9,3 metro, plotis – 3,3 metro, o aukštis – vos 2,28 metro. Juos varo 12 cilindrų W-55-5 dyzelinis variklis, išvystantis 580 arklio galių. Maksimalus greitis kelyje – 50 km/val., o bekele – mažiau nei 40 km/val. Be papildomų degalų bakų jų veikimo nuotolis yra apie 450 km.
Šarvai pagaminti iš suvirintų plieninių plokščių, priekinė dalis yra 102 mm storio, tačiau šonuose ir gale tankas yra daug plonesnis. Pagrindinis ginklas – 115 mm patranka su 40 šovinių, papildomai sumontuoti du kulkosvaidžiai: 7,62 mm PKT su 2 500 šovinių ir 12,7 mm DŠK su 500 šovinių. Įgula sudaryta iš keturių karių: vado, šaulio, užtaisytojo ir vairuotojo.
Iš pirmo žvilgsnio tai galinga technika, tačiau modernių prieštankinių sistemų, bepiločių dronų ir tiksliosios artilerijos laikais šie tankai tampa itin pažeidžiami. Net improvizuotos apsaugos priemonės negali jų paversti šiuolaikiniais ginklais.
Kodėl Kremlius renkasi T-62?
Ekspertai kelia klausimą – kodėl Rusija, turėdama naujesnius T-72, T-80 ar net T-90 modelius, taip aktyviai grąžina į kovą T-62? Atsakymas gali slypėti keliuose veiksniuose. Pirma, šių senųjų tankų dar gausu sandėliuose, todėl juos lengva greitai mobilizuoti. Antra, jie pigesni, o Kremliaus taktika dažnai grindžiama ne technikos, o žmogiškųjų resursų gausa. Trečia, net ir pasenusi technika gali atlikti ribotą funkciją – pavyzdžiui, tarnauti kaip artilerijos palaikymo priemonė ar mobili užtvara.
Tačiau ši taktika rodo ir desperaciją. Rusijos vadovybė, užuot investavusi į kokybę, renkasi kiekybę. Tai reiškia, kad mūšio lauke žmonių ir senų mašinų praradimai Maskvai nėra kritinis veiksnys, o labiau priimtina kaina už siekį spausti Ukrainą.
Ką reiškia T-62 grįžimas karo realybėje?
Šiandien fronto linijoje matomi T-62 tankai tampa ne tiek technikos pergale, kiek simboliu. Jie liudija, kad Rusija kariauja ne tik su Ukraina, bet ir su laiku – bandydama panaudoti tai, kas liko iš sovietinio arsenalo. Ukrainos gynėjams tai reiškia, kad teks susidurti su dar didesne technikos ir gyvosios jėgos mase, nepaisant jos kokybės.
Vis dėlto tokia taktika ne kartą parodė savo ribas. „Mėsos šturmai“ neretai žlunga, o ukrainiečių gynyba, paremta vakarietiška ginkluote ir inovatyvia taktika, gali paversti senąją techniką lengvu taikiniu. Taigi masinis T-62 siuntinys gali būti ne tiek Kremliaus jėgos demonstravimas, kiek desperacijos įrodymas.
Taip pat skaitykite
Nuotraukos asociatyvinės © Canva, jei nenurodyta kitaip.
