Kiekvienam vairuotojui pažįstamas jausmas – užsidega degalų atsargų lemputė, o iki artimiausios degalinės dar ne vienas kilometras. Tada kyla klausimas: kiek iš tiesų dar galima nuvažiuoti užsidegus degalų atsargų lemputei? Vieni rizikuoja ir bando „patempti“ iki paskutinio lašo, kiti iš karto suka link degalinės. Tačiau verta žinoti, kad šis pasirinkimas gali turėti pasekmių ne tik kelionei, bet ir automobilio techninei būklei.
Ką sako automobilio kompiuteris? Ar juo galima pasitikėti?
Šiuolaikinių automobilių borto kompiuteriai gana tiksliai apskaičiuoja likusį nuvažiuojamą atstumą. Kai kuriuose modeliuose rodoma net iki kilometro tikslumo. Vis dėlto šis skaičius priklauso nuo važiavimo sąlygų. Jei mieste judama ramiai, kilometrai dingsta lėčiau, todėl atrodo, kad degalų pakaks ilgiau. Tačiau vos tik išvažiuojama į greitkelį, nuvažiuojamas atstumas sparčiai mažėja – didesnis greitis reikalauja daugiau degalų.
Svarbu suprasti, kad kuro lygio matuokliai ir įspėjamoji lemputė yra sukalibruoti taip, jog praneštų apie atsargas daug anksčiau, nei bakas visiškai ištuštėja. Paprastai užsidegus lemputei dar lieka keliolika litrų kuro, o tai gali reikšti nuo kelių dešimčių iki daugiau nei 50 kilometrų kelionės, priklausomai nuo automobilio. Tačiau tokiais skaičiavimais aklai pasitikėti nederėtų, ypač vairuojant senesnius ar remontuotus automobilius.
Kodėl nepatartina važiuoti „ant garų“?
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad važinėti iki pat rezervų ribos yra būdas sutaupyti, tačiau realybėje toks įprotis gali atnešti daug žalos. Degalų siurblys, kuris tiekia kurą į variklį, yra aušinamas ir tepamas būtent degalais. Kai kuro bake lieka itin mažai, siurblys pradeda dirbti nepakankamai efektyviai, gali perkaisti, o ilgainiui – sugesti. Naujas kuro siurblys kainuoja brangiai, todėl net menkas neatsargumas virsta šimtais ar net tūkstančiais eurų.
Kitas pavojus – nuosėdos bake. Senesniuose automobiliuose bako dugne kaupiasi nešvarumai, kurie važiuojant „ant rezervo“ pradeda patekti į kuro sistemą. Tai ne tik užkemša filtrus, bet ir gadina purkštukus, kurie yra labai jautrūs net ir menkiausioms priemaišoms. Tokių dalių remontas ar keitimas taip pat reikalauja nemažų išlaidų.
Dyzeliniams varikliams rizika dar didesnė – į kuro sistemą patekęs oras gali sukelti vadinamuosius „oro kamščius“. Tokiu atveju automobilis nebeužsiveda net pripylus degalų. Vienintelė išeitis – kuro sistemos nuorinimas, kuris dažnai įmanomas tik autoservise.
Ką gali nutikti, jei vis dėlto rizikuosite?
Jeigu lemputė užsidegė, o vairuotojas toliau važiuoja, rizikuojama ne tik sustoti pakeliui. Naujesniuose automobiliuose tokia situacija gali išprovokuoti variklio valdymo bloko klaidą – užsidega „check engine“ indikatorius. Kartais problema išnyksta tik po kelių papildymų degalais, o kartais reikia kompiuterinės diagnostikos ir taisymo.
Be to, trūkstant degalų, variklis gali pradėti „springti“, sutrikti degimo procesas, pakilti kuro temperatūra ir sumažėti įpurškimo slėgis. Visa tai daro įtaką variklio ilgaamžiškumui. Todėl bandymas išsiaiškinti, kiek dar nuvažiuosite esant nuliui borto kompiuterio ekrane, gali brangiai kainuoti.
Kada geriausia pildytis degalus?
Specialistai pataria nelaukti, kol užsidegs įspėjamoji lemputė. Optimalu – papildyti baką, kai jame lieka apie ketvirtadalį degalų. Taip išvengsite streso kelionėje, techninių gedimų rizikos ir galimų papildomų išlaidų.
Ypač svarbu planuoti keliones greitkeliais ar mažiau apgyvendintose vietovėse. Ten degalinės išsidėsčiusios rečiau, todėl rizika likti be kuro padidėja. Geriau stabtelėti degalinėje anksčiau, nei laukti, kol ekranas parodys nulį.
Pamoka kiekvienam vairuotojui
Degalų atsargų lemputė nėra signalas žaisti loteriją, o rimtas perspėjimas, kad reikia imtis veiksmų. Nors teoriškai dar įmanoma nuvažiuoti keliolika ar net keliasdešimt kilometrų, praktiškai rizikuojama automobilio technine būkle ir savo pačių saugumu. Atsakingas vairuotojas žino – geriau planuoti keliones taip, kad tokios situacijos apskritai nekiltų.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
