Meilės paieškos nuo seno siejamos su išvaizda, charakteriu, bendrais pomėgiais ar socialine padėtimi. Kartais kalbame ir apie „chemiją“, kurią sunku paaiškinti logiškai. Tačiau naujausias tarptautinis tyrimas atskleidė kur kas netikėtesnį faktorių – žmonės dažnai renkasi partnerius pagal turimus psichikos sutrikimus. Šis reiškinys peržengia kultūrų ribas, kartojasi iš kartos į kartą ir turi didesnę įtaką, nei iki šiol manyta. Rezultatai buvo publikuoti prestižiniame žurnale Nature Human Behavior.
Pasąmoniniai kriterijai renkantis partnerį
Mokslininkai jau seniai žino, kad žmonių traukos dėsniai neapsiriboja vien tik akivaizdžiais dalykais. Pavyzdžiui, tyrimai rodė, jog nerimastingo prisirišimo stiliaus asmenys dažnai susieja savo gyvenimą su vengiančio tipo partneriais. Tokiu būdu atkartojami vaikystėje patirti santykių modeliai ar traumos. Tokie ryšiai gali atrodyti neracionalūs, tačiau jie suteikia galimybę sąmoningai susidurti su senais iššūkiais – nors tam dažnai prireikia terapijos pagalbos.
Vis dėlto šįkart mokslininkai atskleidė dar gilesnį lygmenį – psichikos sveikatos sutrikimai tampa ne tik iššūkiu santykiuose, bet ir netikėtu atrankos kriterijumi.
Didžiausias tokio pobūdžio tyrimas istorijoje
Tyrimas apėmė net 14,8 milijono žmonių duomenis, tarp jų 5 milijonus sutuoktinių porų Taivane, daugiau kaip 751 tūkstantį porų Danijoje ir per 707 tūkstančius porų Švedijoje. Tokia milžiniška imtis leidžia kalbėti apie reiškinio universalumą.
Rezultatai rodo, kad partnerių pasirinkimas pagal devynis skirtingus psichikos sutrikimus buvo nuoseklus per devynis dešimtmečius, nuo 1930 metų iki šių dienų. Įdomu tai, jog tendencija kartojasi net tada, kai atsižvelgiama į kartų kaitą, o tai reiškia, jog šis reiškinys gali turėti įtakos psichikos sutrikimų paveldimumui visuomenėje.
Skaičiai, kurie stebina
Vien tik depresijos atveju nustatyta 1,4 milijono porų, kuriose abu partneriai sirgo šia liga. Anoreksijos atveju tokių porų buvo 31 195. Taivane, kur tyrimas apėmė net kelias kartas, buvo pastebėta, kad dažnai paveldimi ne tik genetiniai polinkiai, bet ir polinkis rinktis partnerius su panašiomis diagnozėmis – pavyzdžiui, obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu (OCD), priklausomybe nuo psichoaktyvių medžiagų (SUD) ar didžiąja depresija (MDD).
Skirtingos kultūros – panašūs modeliai
Danijoje ir Švedijoje tyrimo autoriai taip pat užfiksavo reikšmingas koreliacijas. Švedijos duomenys ypač ryškūs – porose dažnai sutapo tokios diagnozės kaip dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD), autizmo spektro sutrikimas (ASD), šizofrenija (SCZ) bei priklausomybės ligos (SUD).
Vis dėlto pastebėta, kad kai kurių sutrikimų – tokių kaip anoreksija, obsesinis-kompulsinis ar bipolinis sutrikimas – porose sutapimas nebuvo toks ryškus. Tai rodo, kad reiškinys nėra absoliutus, tačiau labiausiai paplitusių psichikos sutrikimų atveju jis įgauna stiprią tarpregioninę dimensiją.
Ką tai reiškia visuomenei?
Šie rezultatai kelia daug klausimų. Viena vertus, tai gali padėti geriau suprasti psichikos sutrikimų paplitimą bei jų perdavimą kartoms. Jei partneriai dažnai dalijasi panašiais iššūkiais, jų vaikai gali paveldėti tiek genetinį polinkį, tiek augti aplinkoje, kurioje psichologinės problemos yra labiau tikėtinos.
Kita vertus, šis atradimas leidžia pažvelgti į santykius iš naujos perspektyvos. Pasąmoninis polinkis rinktis partnerį su panašiais sunkumais gali būti bandymas atrasti žmogų, kuris geriau supranta tavo patirtį. Tai gali turėti ir teigiamą pusę – suteikti daugiau empatijos ir abipusės pagalbos. Tačiau taip pat gali įtvirtinti destruktyvius modelius, ypač jei pora nesulaukia tinkamos paramos.
Psichologijos ir kultūros kryžkelėje
Tyrimo tarptautinis mastas suteikia jam ypatingos reikšmės. Tai nėra tik vienos šalies ar kultūros fenomenas – panašūs dėsniai pasireiškia tiek Rytų Azijoje, tiek Šiaurės Europoje. Nors šių regionų visuomenės atrodo labai skirtingos, jų žmonių vidiniai psichologiniai procesai pasirodo esantys stulbinamai panašūs.
Nuo Sigmundo Freudo laikų psichologija ieškojo universalių dėsningumų, o antropologai, tokie kaip Bronislawas Malinowskis, pabrėžė kultūrų įvairovę. Šis tyrimas įrodo, kad net per kultūrinius skirtumus mus jungia gilesni psichikos veiklos mechanizmai.
Taip pat skaitykite
Meilės paslaptis – mūsų viduje
Galima sakyti, kad meilė dažnai renkasi savo kelius ne pagal logiką ar planus, o pagal nematomus pasąmonės kodus. Jei anksčiau apie tokius ryšius kalbėta kaip apie atsitiktinumą ar tik anekdotinius atvejus, šiandien mokslas pateikia kiekybinius įrodymus.
Tai, kad milijonai žmonių visame pasaulyje renkasi partnerius su panašiomis psichikos sveikatos problemomis, meta iššūkį tradiciniam supratimui apie meilės „chemiją“. Pasirodo, jog ši „chemija“ gali būti kur kas gilesnė, nei įsivaizdavome – ji slypi ne tik genuose ar feromonuose, bet ir psichikos vidiniuose kloduose.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
