Nėra ką slėpti – daug žmonių bent kartą gyvenime yra jautę baimę priimti svarbius sprendimus. Tačiau kiti asmenys, net ir susidūrę su sudėtingomis situacijomis, ramiai priima sprendimus ir juda į priekį. Klinikinis psichologas Stanislavas Samburskis teigia, kad pagrindinė priežastis, kodėl kai kuriems žmonėms taip sunku apsispręsti, yra decidofobija – specifinė psichologinė problema. Decidofobija – tai baimė priimti sprendimus, kai žmogus bijo atsakomybės už savo veiksmus ir jaučiasi nepasitikintis savimi.
Kas yra decidofobija?
Decidofobija – tai psichikos sutrikimas, pasireiškiantis baime priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Toks žmogus dažnai jaučia didelį nerimą, tampa pasyvus ir vengia apsispręsti dėl savo gyvenimo prioritetų. Šią būseną lemia slopinama ir nepakankamai išvystyta emocinė bei valios sritis. Decidofobija vienodai paveikia vyrus ir moteris, tačiau ypač sunku būna artimiesiems, kai partneris nuolat vengia priimti sprendimus.
Decidofobijos priežastys
Decidofobija dažniausiai prasideda vaikystėje dėl pernelyg globėjiško ar autoritarinio auklėjimo. Griežta kritika, dažnos bausmės ar nuolatiniai kaltinimai, kad vaikas nieko nesugeba, silpnina jo pasitikėjimą savimi. Vėliau tokie žmonės tampa priklausomi nuo kitų nuomonės, vengia atsakomybės ir bijo pokyčių. Psichologinės traumos bei dažni gyvenimo būdo pasikeitimai taip pat didina decidofobijos riziką.
Kaip pasireiškia decidofobija?
Žmonės, kenčiantys nuo decidofobijos, dažniausiai vengia bet kokių sprendimų arba perkelia atsakomybę kitiems. Tai tampa ne tik emocine, bet ir fizine problema. Pagrindiniai decidofobijos požymiai – galvos skausmas, spaudimas krūtinėje, greitas širdies plakimas, isterijos priepuoliai, kojų silpnumas, nerviniai ar panikos priepuoliai. Sprendimų priėmimas tokiems žmonėms tampa patologine problema, trukdančia siekti tikslų ir gyventi visavertį gyvenimą.
Taip pat skaitykite
Kaip įveikti decidofobiją?
Svarbiausia – laiku atpažinti decidofobiją ir kreiptis pagalbos. Pradinėse stadijose ją galima įveikti savarankiškai, pavyzdžiui, mokantis pasitikėti savimi, pamažu priimant mažesnius sprendimus ar dirbant su emocine branda. Tačiau jei problema gilėja, būtina pasikonsultuoti su psichologu. Kaip teigia Stanislavas Samburskis, negydoma decidofobija gali sukelti depresiją, savigraužą ir gyvenimo prasmės praradimą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
