Kartais pavojus tyko visai šalia. Jei supanikuosite šiuo nemaloniu metu, rizikuojate sugaišti laiką ir prarasti galimybę išgelbėti save bei savo artimuosius. Kad to išvengtumėte, turite žinoti, ką daryti dažniausiai pasitaikančių pavojingų situacijų atveju.
Nepilkite degių medžiagų tiesiai ant atviros liepsnos
Pavojinga pilti skysčius ant atviros ugnies: didelė ugnis gali uždegti žmogų arba jo rankose esanti medžiaga gali užsidegti pati. Laikykitės šių saugos taisyklių:
- rinkitės geros kokybės degųjį skystį;
- mūvėkite pirštines, pagamintas iš nedegių medžiagų;
- užpilkite skysčio ant šaltos malkos ar medžio anglies ir palikite 2-3 minutes, kol visiškai įsigers;
- uždekite ne aukščiau kaip 10-15 cm.
Jei susižalojote arba jums įkando gyvūnas, pasiskiepykite nuo stabligės
Stabligės bakterijos gali būti labai kenksmingos žmogaus organizmui, pažeisti nervų sistemą ir sukelti raumenų sustingimą bei drebulį. Jų yra dirvožemyje, žmonių ir gyvūnų skrandžiuose, išmatose ir surūdijusiame metale. Vakcina gali padėti išvengti stabligės. Todėl, jei patyrėte rimtą sužalojimą, kreipkitės į artimiausią ligoninę.
Nenardykite po ilgo buvimo saulėje
Jei ilgai išbuvote saulėje, į vandenį briskite lėtai ir atsargiai. Yra rizika apalpti dėl staigaus temperatūros pokyčio. Staigus šuolis į šaltą vandenį gali sukelti širdies ir kraujagyslių spazmą, galvos svaigimą ar net kvėpavimo sustojimo refleksą. Todėl pirmiausia sudrėkinkite rankas, kojas, veidą, kaklą – taip kūnas palaipsniui prisitaikys prie temperatūros. Tokia paprasta taisyklė padeda išvengti pavojingų sveikatai situacijų ir užtikrina, kad maudynės būtų malonios bei saugios.
Taip pat skaitykite
Karštą dieną apsaugokite save ir savo artimuosius nuo saulės
Karštą dieną lengva sukaisti. Saulės smūgis arba šilumos smūgis – nemaloni patirtis, kuri gali ištikti ne tik saulėje, bet ir patalpoje, kurioje yra labai aukšta temperatūra. Šilumos smūgio simptomai yra galvos svaigimas, silpnumas, dusulys, sąmonės netekimas, susipainiojusi kalba, pykinimas ir vėmimas. Jei pasireiškia šie simptomai, nedelsdamas kreipkitės į gydytoją.
Nepalikite pagyvenusių žmonių, vaikų ar gyvūnų uždarame automobilyje. Ant saulės stovinčiame automobilyje temperatūra gali įkaisti iki +49 laipsnių, net jei lauke yra +21 laipsnių šilumos. Šiuo atveju tai kelia pavojų gyvybei. Net jei langas atidarytas, automobilis įkaista per kelias minutes.
Laikykitės atokiau nuo sniego po medžiais
Po gausaus sniego po medžiu susiformuos puraus sniego „šulinys“. Apatinės medžio šakos sulaiko krentantį sniegą, palikdamos tuštumą medžio apačioje. Šios tuščios vietos nematyti iš po šakų. Jei žmogus pateks į tokius spąstus, jam bus labai sunku išsikapanoti savarankiškai. Slidinėtojai dažnai nukenčia nuo tokių šulinių.
Prisiminkite vairuotojo akląją/nematomąją zoną
Jei automobilio veidrodėlis netinkamai sureguliuotas, vairuotojas dėl aklosios zonos (kelio dalies, kurios nemato) gali nežinoti, kad ten yra kitų eismo dalyvių. Jei esate motociklininkas ar dviratininkas, venkite per daug priartėti prie važiuojančios transporto priemonės. Jei vairuojate, tinkamai sureguliuokite šoninius veidrodėlius.
Neduokite aspirino vaikams iki 16 metų
Aspirino negalima duoti vaikams iki 16 metų dėl Reino sindromo rizikos. Tai labai pavojinga liga. Pasitarkite su gydytoju ir pakeiskite aspiriną kitu vaistu. Vietoj aspirino gydytojai dažniausiai rekomenduoja saugesnes priemones, tokias kaip paracetamolis ar ibuprofenas, kurie tinkami vaikų karščiavimui ir skausmui malšinti.
Svarbu niekada nesigydyti savarankiškai ir nesiremti tik „liaudiškais patarimais“ – vaikų organizmas jautresnis, todėl tinkamiausią gydymą visada turi paskirti specialistas.
Užsigerkite vaistus tik su vandeniu
Nevartokite vaistų ne su vandeniu. Kitoks skystis, pvz., sultys, gali sureaguoti su vaistu ir turėti visai kitokį poveikį. Pavyzdžiui, greipfrutų sultys gali sustiprinti ar susilpninti kai kurių vaistų veikimą, pienas gali sumažinti antibiotikų pasisavinimą, o kava ar arbata padidina skrandžio dirginimo riziką.
Todėl saugiausia visada užsigerti švariu, kambario temperatūros vandeniu, nebent gydytojas ar vaistininkas nurodė kitaip. Taip užtikrinsite, kad vaistas veiktų taip, kaip numatyta, ir nesukeltų nereikalingų šalutinių poveikių.
Jei paspringote, nebėkite į vonią ar kitą uždarą patalpą
Jei paspringote, nebėkite į vonios kambarį, kad „netrukdytumėte“ kitiems. Galite nualpti ir net mirti. Nesigėdykite pranešti kitiems, kad jums reikia skubios pagalbos. Kiekviena sekundė tokioje situacijoje yra labai svarbi – aplinkiniai gali atlikti Heimlicho manevrą ar iškviesti greitąją pagalbą. Buvimas uždaroje patalpoje sumažina tikimybę, kad kas nors pastebės jūsų būklę, todėl likite atviroje vietoje ir aiškiai parodykite, jog negalite kvėpuoti. Tai gali išgelbėti jūsų gyvybę.
Kiek iš šių dalykų jau žinojote?
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
