Naktinė Rusijos dronų ataka, pažeidusi Lenkijos oro erdvę, sukėlė didžiulį rezonansą visoje Europoje. Kol Varšuva skaičiuoja pažeidimus ir stiprina gynybos parengtį, Vengrijos lyderiai siunčia nevienareikšmius signalus: premjeras Viktoras Orbánas griežtai pasmerkė incidentą, o užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó tą pačią dieną lankėsi Minske, kalbėdamas apie „dialogo būtinybę“. Šie du pareiškimai atspindi skirtingas Budapešto strategijas, kaip išlikti taikos šalininke, bet kartu neprarasti ryšių su Rytų partneriais.
Orbánas: „Tai nepriimtina. Gyvenimas karo šešėlyje – rizikingas“
„Gyvenimas karo šešėlyje yra kupinas rizikos ir pavojų. Atėjo metas tam padaryti galą“, – taip po dronų atakos prieš Lenkiją socialiniuose tinkluose rašė Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas. Jis griežtai pasmerkė Rusijos bepiločių įsiveržimą į Lenkijos oro erdvę, pavadinęs tai „nepriimtinu“.
Orbánas pabrėžė, kad Vengrija besąlygiškai solidarizuojasi su Lenkija. Anot jo, Budapešto politika, grindžiama taikos paieškomis ir karo eskalacijos stabdymu, yra „pagrįsta ir logiška“. Premjeras dar kartą pakartojo paramą buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangoms siekti taikos Rytų Europoje. „Tikram stabilumui reikalingi ryžtingi taikos veiksmai, o ne nuolatinis įtampos didinimas“, – pabrėžė Orbánas.
Szijjártó Minske: „Dialogas yra būtinas“
Vis dėlto Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó į situaciją pažvelgė kitaip. Trečiadienio rytą jis atvyko į Minską susitikti su Baltarusijos kolega. Nors tuo metu Lenkija jau viešai skelbė apie dronų pažeidimus ir ėmėsi gynybinių veiksmų, Szijjártó savo įrašuose apie tai neužsiminė ir nepasmerkė Maskvos provokacijos.
„Dialogas yra būtinas. Karo eskalacijos rizika didėja, todėl dabar turime mąstyti ir veikti šaltu protu bei sveiku protu“, – sakė Szijjártó, pridurdamas, jog „Europa turi siekti taikos, o Vengrija ją atstovauja visur“.
Į Minską jis vyko ne vienas – kartu su juo atvyko net 17 Vengrijos įmonių atstovų, siekiančių plėtoti ekonominį bendradarbiavimą su Baltarusija. „Pats faktas, kad tokia verslo delegacija lydėjo mane, rodo poreikį ir norą stiprinti santykius, paremtus sveiku protu“, – pabrėžė ministras.
Baltarusijos užsienio reikalų ministras Maksymas Ryzhenkovas sveikino šį žingsnį, pabrėždamas, kad abi šalys turi panašų požiūrį į saugumą ir Ukrainos karo sureguliavimą. „Vertiname, kad mūsų vengrų draugai, nepaisydami spaudimo, išlaiko nepriklausomą poziciją dėl procesų Baltarusijoje“, – sakė jis.
Lenkija: oro erdvės pažeidimų – mažiausiai 19
Incidentas Lenkijoje įvyko naktį iš antradienio į trečiadienį. Pasak Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinės vadovybės, Rusijos bepiločiai, atakavę taikinius Ukrainos teritorijoje, bent 19 kartų pažeidė Lenkijos oro erdvę.
Premjeras Donaldas Tuskas informavo Seimą, kad visi pažeidimai buvo kruopščiai stebimi ir registruojami, tačiau duomenys dar nėra galutiniai. „Vyksta operacija identifikuoti ir neutralizuoti taikinius. Ginkluotės panaudojimo įsakymai jau duoti, vyksta pažeidėjų paieška“, – pranešė operatyvinė vadovybė.
Ypač nerimą keliantis faktas – dalis bepiločių, anot Tusko, į Lenkiją pateko tiesiai iš Baltarusijos teritorijos. Tai dar kartą atskleidė, kad Minskas tampa neatsiejama grandis Rusijos kariniuose veiksmuose prieš Ukrainą.
Vengrijos strategija: balansavimas tarp principų ir interesų
Orbánas ir Szijjártó reakcijos rodo Vengrijos politikos dvilypumą. Viena vertus, Budapeštas garsiai deklaruoja solidarumą su Lenkija ir siekia taikos, kita vertus – vengia tiesiogiai konfrontuoti su Maskva ar Minsku. Tokia taktika leidžia Orbánui išsaugoti įtaką ES viduje kaip „taikos balso“ atstovui, o Szijjártó – palaikyti ekonominius ryšius su autoritariniais režimais.
Toks balansavimas kelia klausimų ir Briuselyje, ir Varšuvoje. Ar galima vienu metu deklaruoti besąlygišką paramą sąjungininkams, bet tuo pačiu plėtoti verslo santykius su režimais, kurie palaiko Maskvos agresiją? Orbánas savo pasisakymais stengiasi sušvelninti kritikus, o Szijjártó diplomatinė laikysena rodo pragmatišką, bet daug kam nepriimtiną poziciją.
Taip pat skaitykite
Ši situacija dar kartą patvirtina, kad Rytų Europa gyvena nuolatiniame karo šešėlyje. Kiekvienas oro erdvės pažeidimas tampa ne tik techniniu incidentu, bet ir geopolitiniu iššūkiu, priverčiančiu šalis rinktis tarp solidarumo ir pragmatizmo.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
