Rudens sodai dažnai vilioja ryškiomis spalvomis ir derliaus gausa, tačiau vienas augalas išsiskiria ypatingai – tai svarainis. Iš pirmo žvilgsnio jo geltoni, kieti vaisiai gali pasirodyti pernelyg rūgštūs, kad juos būtų galima mėgautis tiesiog nuo šakos. Vis dėlto būtent ši savybė daro svarainį nepaprastai vertingu: iš jo gaminami gardūs ir sveikatai naudingi sirupai, džemai, arbatos priedai. Tai tikras imuniteto draugas, kuris šaltojo sezono metu gali tapti nepakeičiamu pagalbininku.
Svarainio ypatybės ir išvaizda
Svarainiai yra daugiametės kilmės augalai, dažnai painiojami su japoniškuoju svarainiu ar netgi paprastąja cidonija. Iš tiesų tai skirtingos rūšys – viena labiau primena medį, kita krūmą, tačiau jų vaisiai panašūs: kieti, geltoni, pasižymintys stipriu aromatu ir rūgštumu. Dažniausiai svarainio krūmai užauga iki 1–2 metrų aukščio, jų šakos būna dygliuotos, lapai – platūs, tamsiai žali. Pavasarį augalas pasipuošia ryškiais žiedais – nuo rausvai oranžinių iki baltų, o rudenį subrandina geltonus vaisius, kurie primena mažytes citrinas.
Svarainiai soduose ne tik puošia aplinką, bet ir atlieka praktinę funkciją. Jie gali būti sodinami pavieniui, grupėmis, šlaituose ar net formuoti į dekoratyvines gyvatvores. Tiesa, svarbiausia jų vertė slypi vaisiuose, kuriuos kulinarai ir sveikos gyvensenos entuziastai vertina dėl ypatingų savybių.
Veislės ir jų įvairovė
Pasaulyje auginama ne viena svarainių rūšis. Populiariausias Europoje – japoniškasis svarainis, kurio nedideli krūmai žydi dar net neišsiskleidus lapams. Rudenį jie subrandina plokščiai apvalius, kvapnius vaisius, itin tinkamus perdirbimui. Kinijos ar tikrasis svarainis yra didesnis, siekiantis iki dviejų metrų aukštį, turintis dygliuotas šakas ir kiek pailgesnius, labai aromatingus vaisius. Įvairios veislės išsiskiria ne tik žiedų spalvomis, bet ir vaisių dydžiu bei rūgštumo laipsniu.
Taip pat skaitykite
Svarbu nepainioti šių rūšių tarpusavyje – nors tiek krūmai, tiek medžiai subrandina panašius vaisius, jų auginimas bei skonis gali skirtis. Pavyzdžiui, japoniškasis svarainis turi daugiau pektino, todėl yra ypač tinkamas džemams ir žele gamybai.
Maistinė vertė ir naudingosios savybės
Svarainių vaisiai – tikras vitaminų ir mineralų užtaisas. Juose gausu vitamino C, kuris stiprina imunitetą, padeda kovoti su peršalimo ligomis ir suteikia energijos. Be to, vaisiuose randama vario, kalio, magnio, geležies – mineralų, palaikančių tinkamą širdies, kraujagyslių bei nervų sistemos veiklą.
Svarainiai pasižymi ir antioksidacinėmis savybėmis, nes turi fenolinių junginių, tarp jų – vertingąją kavos rūgštį, padedančią apsaugoti organizmo ląsteles nuo žalingų laisvųjų radikalų poveikio. Tai reiškia, kad reguliarus svarainių vartojimas gali padėti ne tik palaikyti stiprų imunitetą, bet ir sulėtinti organizmo senėjimo procesus.
Kodėl verta vartoti svarainius?
Svarainių sirupas ar uogienė gali tapti puikiu priedu prie arbatos šaltuoju metų laiku. Jų sultys padeda kovoti su sausu kosuliu, palengvina atsikosėjimą, ramina gerklę ir netgi gali padėti esant skrandžio negalavimams – nuo rėmens iki virškinimo sutrikimų. Vaisių sudėtyje esantys antibakteriniai junginiai padeda kovoti su žarnyno infekcijomis, o užpilai iš vaisių – nuraminti virškinimo sistemą.
Be to, svarainių gėrimai rekomenduojami tiems, kurie dažnai jaučia nuovargį, prastai valgo ar nori sustiprinti organizmą po ligos. Mokslininkai taip pat pažymi, kad svarainiai gali padėti mažinti kraujospūdį, reguliuoti cholesterolio bei gliukozės kiekį kraujyje.
Kaip paruošti svarainių sultis ir sirupą?
Norint mėgautis svarainių nauda, vaisius pirmiausia reikia tinkamai paruošti. Juos reikėtų kruopščiai nuplauti, perpjauti, išimti sėklas bei kietą šerdį, o tada supjaustyti arba sutarkuoti. Paruošti vaisiai dedami į stiklainius ir sluoksniuojami su cukrumi santykiu vienas prie vieno. Užpiltas stiklainis uždengiamas marle ir paliekamas trims dienoms. Per tą laiką vaisiai išskiria sultis, kurios nukošiamos ir supilstomos į butelius. Jei norite ilgiau laikyti, verta jas pasterizuoti.
Tokia namuose pagaminta sultis galima gerti grynas arba naudoti kaip priedą prie arbatos – tai puikus citrinos pakaitalas, tačiau turintis daugiau kvapo ir išraiškingesnį skonį. Be to, svarainių griežinėliai gali būti džiovinami ir vėliau dedami į arbatą kaip natūralus imunitetą stiprinantis prieskonis.
Svarainių naudojimas virtuvėje
Svarainiai pasižymi plačiomis panaudojimo galimybėmis. Be sulčių ir sirupo, iš jų verdami džemai, kompotai, uogienės, gaminami desertai ir netgi naminis likeris. Svarainių aromatas yra toks intensyvus, kad kartais pakanka vos kelių griežinėlių suteikti ypatingą skonį visam patiekalui. Jie gali pakeisti citriną ne tik arbatose, bet ir kepiniuose ar marinate.
Kada skinti vaisius ir kas turėtų vengti?
Svarainiai subręsta rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje. Dauguma sodininkų laukia net pirmųjų šalnų, nes po jų vaisiai tampa minkštesni ir švelnesnio skonio. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad žalių vaisių valgyti nereikėtų – jie per kieti ir per rūgštūs. Taip pat žmonėms, sergantiems diabetu, reikėtų atsargiai vartoti svarainių sultis ar sirupą, nes juose gausu cukraus.
Vis dėlto daugumai žmonių svarainiai – tikras atradimas. Jie suteikia energijos, apsaugo nuo peršalimo, džiugina aromatu ir gali būti neatsiejama rudens bei žiemos virtuvės dalimi.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
