Ruduo – tai metas, kai gamta pamažu rimsta, o sode atrodo, kad darbai jau baigti. Tačiau būtent dabar augintojai turėtų imtis vienos svarbiausių užduočių – tręšti slyvas prieš žiemą. Nuo šio veiksmo priklauso ne tik kitų metų žydėjimo gausa ar vaisių saldumas, bet ir medžio gebėjimas išgyventi šaltą žiemą. Tinkamai pamaitintas medis į pavasarį žengia stiprus, subalansuotas ir pasirengęs duoti gausų derlių.
Kodėl slyvų tręšimas rudenį toks svarbus?
Visą vasarą slyvos intensyviai auga, formuoja vaisius ir iš dirvos pasisavina daugybę maistinių medžiagų. Jei šios medžiagos nebus papildytos, žemė pamažu išseks, o medis silpnės. Todėl rudens tręšimas – tai ne prabanga, o būtinybė. Tinkamai parinktos trąšos padeda slyvai sukaupti atsargų šaknų sistemoje ir žievėje, iš kurių ji maitinasi ankstyvą pavasarį, kai dirva dar šalta ir maisto medžiagų įsisavinimas ribotas.
Rudenį tręšiant slyvas, naudinga pasinaudoti gamtos ritmu. Dažni lietūs ištirpdo trąšas ir padeda joms pasiekti šaknis – tai leidžia medžiui greitai įsisavinti fosforą bei kalį, kurie būtini audinių stiprinimui ir atsparumui šalčiui. Skirtingai nei azotas, šie elementai nestimuliuoja naujo augimo, todėl neskatina jaunų ūglių, kurie žiemą dažniausiai nušąla.
Rezultatas akivaizdus: slyvos tampa atsparesnės šalčiui, o pavasarį išleidžia daugiau žiedų. Be to, gerai patręšti medžiai dažniau subrandina stambesnius, sultingesnius vaisius, rečiau serga ir yra mažiau pažeidžiami kenkėjų.
Kada ir kaip tręšti slyvas rudenį?
Laikas – itin svarbus. Geriausia slyvas tręšti iškart po derliaus nuėmimo, kai medis dar aktyvus, bet žemė dar nėra įšalusi. Priklausomai nuo veislės ir oro sąlygų, tai gali būti nuo rugpjūčio pabaigos iki spalio pabaigos ar net lapkričio pradžios.
Pagrindinė taisyklė – be azoto. Šis elementas rudenį yra pavojingas, nes skatina naujų ūglių augimą, o tai susilpnina medžio pasirengimą žiemai. Vietoj to slyvoms reikalingos fosforo ir kalio trąšos. Fosforas stiprina šaknų sistemą, padeda kaupti energiją, o kalis didina ląstelių elastingumą, todėl medis tampa atsparesnis šalčiui ir ligoms.
Trąšas reikėtų paskleisti aplink medžio lają – ten, kur driekiasi šaknys. Jas galima lengvai įterpti į dirvą kastuvu ar grėbliu ir gausiai palaistyti.
Natūralūs būdai pamaitinti slyvų medžius
Ekologiškas sodininkas rudenį turi iš ko rinktis – daugelis natūralių trąšų veikia ne prasčiau nei cheminės.
Kompostas. Tai vienas saugiausių ir veiksmingiausių pasirinkimų. Išsijotą kompostą verta paskleisti aplink kamieną, suformuojant 5–10 cm sluoksnį. Jis pamažu maitins dirvą visą žiemą, gerins struktūrą ir skatins mikroorganizmų veiklą.
Granuliuotas mėšlas. Rudenį geriausiai tinka galvijų mėšlas. Maždaug 200 gramų granulių vienam medžiui užtenka – jas reikia lengvai įmaišyti į viršutinį dirvos sluoksnį ir palaistyti. Tokia trąša veikia lėtai, tačiau stabiliai maitina slyvą kelis mėnesius.
Žalioji trąša. Puikus būdas atgaivinti dirvą – po slyvomis pasėti sideratų. Spalį galima sėti žieminius rugius ar žieminius rapsus. Jie sudygsta dar prieš šalčius, o per žiemą išlaiko dirvos struktūrą. Pavasarį šiuos augalus tereikia nupjauti ir sumaišyti su žeme – taip susidaro natūralus mulčias.
Medžio pelenai. Tai natūralus, mažai azoto turintis tręšimo būdas. Juose gausu kalio ir kalcio. Po derliaus nuėmimo po slyva galima paskleisti apie 150 gramų pelenų. Tačiau prieš tai svarbu išmatuoti dirvos pH – jei jis jau šarminis, pelenų geriau vengti, kad nepakiltų šarmingumas.
Taip pat skaitykite
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Didžiausia klaida – azoto naudojimas rudenį. Jis priverčia medį „atsibusti“, kai šis turėtų ruoštis poilsiui. Tokio streso paveiktos slyvos dažnai nušąla, o pavasarį žydi menkai arba visai nežydi.
Kita klaida – pavėluotas tręšimas. Kai žemė jau įšalusi, trąšos nebepasiekia šaknų ir lieka paviršiuje, kur jas nuplauna lietus. Todėl visus darbus reikia baigti dar prieš pirmąsias rimtesnes šalnas.
Taip pat verta prisiminti, kad slyvos nemėgsta stovinčio vandens ir sunkios, molingos žemės. Toks dirvožemis trukdo šaknims kvėpuoti ir didina puvinių riziką.
Sveikos slyvos – mažiau kenkėjų ir kirminų
Rudens trąšos slyvoms – tai ne tik atsparumo šalčiui garantas, bet ir natūrali apsauga nuo kenkėjų. Gerai pamaitintas medis turi storesnę žievę, tvirtesnius ūglius ir stipresnę imuninę sistemą, todėl vabzdžiai bei ligos jį puola rečiau. Be to, subalansuotas maistinių medžiagų kiekis padeda vaisiams formuotis tolygiai – jie būna saldesni, be įtrūkimų ir kirmėlių.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kada tręšti slyvas?
Slyvas reikėtų tręšti du kartus per metus – ankstyvą pavasarį ir rudenį, po derliaus nuėmimo.
Ko slyvos nemėgsta?
Jos nemėgsta pavėsingų vietų, stiprių vėjų ir drėgnų, nederlingų dirvų.
Kodėl slyvos trūkinėja?
Vaisiai dažnai sutrūksta po ilgos sausros, kai staiga pasipila gausūs lietūs ar perlaistoma – vanduo greitai patenka į vaisių, o oda neatlaiko spaudimo.
Rudens tręšimas – tai tarsi investicija į slyvos ateitį. Jis padeda medžiui sustiprėti, išvengti šalčio pažeidimų ir kitais metais atsidėkoti gausiu, sveiku derliumi. Šiek tiek rūpesčio rudenį – ir pavasarį sode žydės ne tik slyvų žiedai, bet ir pasididžiavimas savo darbu.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
