Ateiviai gali būti pasiekę savo technologinių galimybių ribas ir tiesiog praradę susidomėjimą kitomis civilizacijomis – taip teigia amerikiečių astrofizikas Robinas Corbetas iš NASA Goddardo kosminių skrydžių centro.
Jo tyrimas, kuriame bandoma paaiškinti garsųjį Fermio paradoksą („jei Visatoje egzistuoja tiek daug civilizacijų, kodėl mes jų nematome?“), pateikia netikėtą versiją – galbūt ateiviai… tiesiog pavargo mūsų ieškoti.
„Jie pasiekė ribas – kaip ir mes“
Pasak Corbeto, daugelis galaktikos civilizacijų gali būti pasiekusios technologinį „lubas“, panašų į mūsų dabartinį lygį.
„Jei kitos civilizacijos nėra daug pažangesnės už mus, tyrinėjimams egzistuoja natūralus limitas,“ – sako mokslininkas interviu „Daily Mail“.
Taip pat skaitykite
Jo teigimu, šios civilizacijos gali būti „tik šiek tiek pažengusios“ – pavyzdžiui, turėti technologijas, prilygstančias „iPhone 42“, kai mes dar naudojame „iPhone 17“.
Jos neatrado nieko panašaus į elektrą ar naujus fizikos dėsnius, todėl tolesnis vystymasis tapo pernelyg sudėtingas arba tiesiog neįdomus.
„Net ateiviai gali pavargti“
Corbetas kaip pavyzdį pateikia Proxima Centauri b – vieną arčiausiai Žemės esančių gyvybei tinkamų planetų, nutolusią vos per 4 šviesmečius.
Tačiau net su dabartinėmis technologijomis kelionė ten užtruktų apie 100 tūkstančių metų.
„Nenuostabu, kad net ateiviai galėjo prarasti entuziazmą“, – sako mokslininkas.
Jo hipotezė teigia, kad kontaktų nebuvimas nėra jokia paslaptis – tiesiog dauguma civilizacijų neturi motyvacijos ar galimybių užmegzti ryšį tarp žvaigždžių.
„Gali būti, kad galaktikoje egzistuoja tik keletas technologiškai išsivysčiusių civilizacijų, tačiau nė viena jų nėra pasiekusi „supermokslo“ lygmens,“ – apibendrina Corbetas.
Ne visi sutinka
Ne visi mokslininkai sutinka su šia idėja.
Profesorius Michaelas Garrettas iš Mančesterio universiteto sako, kad tai pernelyg „žemiškas“ požiūris: „Ši teorija perkelia mūsų pačių apatiją į visatą. Sunku patikėti, kad visa protinga gyvybė būtų tokia nuobodi.“
Biopsichologas Gordonas Gallupas siūlo kitą versiją – galbūt ateiviai bijo žmonijos, nes mes atrodome pernelyg agresyvūs. „Mes galime pasirodyti pavojingi, todėl jie tiesiog nenori, kad juos aptiktume,“ – teigia jis.
Dar kiti tyrėjai mano, kad aukštesnio lygmens civilizacijos galėjo pereiti į kitą egzistencijos formą, kurios mes paprasčiausiai nepajėgiame suvokti.
Kol kas žmonija vis dar siunčia radijo ir šviesos signalus į tolimas žvaigždžių sistemas, tikėdamasi, kad vieną dieną kas nors vis dėlto atsakys.
