Keptuvė yra neatsiejama virtuvės dalis. Tai tikriausiai pats dažniausiai naudojamas virtuvinis įrankis. Jų netgi būna įvairių rūšių. Šiandienos virtuvėje keptuvės naudojamos ne tik maisto gamybai, bet ir skirtingų kulinarinių eksperimentų įgyvendinimui, todėl jų priežiūra tampa itin svarbi.
Ketaus keptuvių patvarumas ir priežiūra
Ketaus keptuvė yra praktiškai „nesunaikinama“, atspari temperatūrų pokyčiams, bet kokiems valymo būdams. Nors šios keptuvės yra labai sunkios, jos yra saugomos ir netgi perduodamos iš kartos į kartą paveldėjimo būdu. Tinkamai prižiūrimos ketaus keptuvės ne tik tarnauja ilgai, bet ir natūraliai įgauna nelipnią paviršiaus savybę, todėl maistas mažiau limpa ir kepimas tampa efektyvesnis.
Nelipnios, keraminės ir emaliuotos keptuvės: privalumai ir trūkumai
Keptuvės su nelipniomis ar keraminėmis dangomis, priešingai nei ketaus keptuvės, yra lengvos ir patogios naudoti, tačiau valant yra labai pažeidžiamos. Emaliuotos keptuvės yra patikimos ir patvarios, tačiau laikui bėgant jų gaminimas pamažu nutrūko. Tokie indai reikalauja švelnesnio elgesio, nes net nedidelis mechaninis poveikis gali sugadinti paviršių ir sumažinti ilgaamžiškumą.
Suodžių kaupimasis ir jo poveikis
Nepriklausomai nuo keptuvių pranašumų ar trūkumų, visos jos, praėjus tam tikram laikui po aktyvaus naudojimo, pasidengia suodžiais – riebalų ir suodžių mišinio danga. Kepimo metu karšti riebalai pasklinda per vidinę sienelę ir patenka į keptuvės išorinę sienelę. Tada palaipsniui prilimpa. Laikui bėgant, šios apnašos didėja ir jas vis sunkiau pašalinti, net naudojant paprastus indų ploviklius. Tokios nuosėdos gali ne tik paveikti maisto skonį, bet ir sutrumpinti keptuvės tarnavimo laiką.
Yra daug galingų chemikalų, skirtų šioms nuosėdoms pašalinti, tačiau jų naudojimo saugumas tebėra atviras klausimas. Ne visada įmanoma juos visiškai nuplauti nuo indų, vadinasi, į maistą greičiausiai patenka nuodingų cheminių medžiagų. Be to, agresyvūs valikliai gali pažeisti nelipnias ir keramines dangas, todėl natūralūs metodai yra daug saugesni ir draugiškesni aplinkai.
Todėl verta prisiminti liaudyje naudojamus valymo būdus, kurie vis dar veiksmingi. Jie ne tik saugūs, bet ir dažnai pigesni bei lengviau prieinami, naudojami tiek kasdieniam, tiek periodiniam indų valymui.
Teflono ir keraminių keptuvių valymas
Deja, nelipnios dangos keptuvės yra labai jautrios mechaniniam poveikiui. Net ir įprasta soda gali sugadinti specialią dangą. Nerekomenduojama tokioje keptuvėje ilgą laiką palikti maisto. Geriausia plauti beveik iškart, šiek tiek atvėsus, naudojant kempinę ir švelnius ploviklius. Keraminius indus galima plauti soda, bet labai tvarkingai ir iškart po maisto gaminimo. Papildomai rekomenduojama iš karto nuvalyti riebalų likučius ir sausu skudurėliu arba popieriniu rankšluosčiu, kad neliktų lipnios dangos sluoksnio.
Jei to nepakanka, tada keptuvę galima pavirinti tirpale, susidedančiame iš ploviklio ir sodos tokiu santykiu: 1 puodelis produkto ir 4-5 šaukštai sodos 3 litrams vandens. Įdėkite keptuvę į šiltą tirpalą ir virkite pusvalandį. Tada nuplaukite karštu vandeniu. Keptuvė atrodys kaip nauja, o paviršius įgaus papildomą švaros sluoksnį, kurio dėka maistas mažiau prilips ateityje.
Nerūdijančio plieno ir emaliuotų keptuvių priežiūra
Yra daug daugiau būdų, kaip išvalyti šio tipo keptuves, nes jos yra mažiau jautrios įvairių produktų poveikiui. Tokie indai gali atlaikyti aukštesnę temperatūrą ir intensyvesnį valymą, todėl juos lengviau prižiūrėti.
Valymas druska, actu ir vandeniu
Ant keptuvės dugno plonu sluoksniu užberkite druskos ir įpilkite į ją 9 % acto. Uždėkite ant ugnies, kol skystis užvirs, tada sudėkite 2 šaukštus sodos ir virkite ant silpnos ugnies, kol skystis išgaruos. Po to indus nukelkite nuo ugnies ir nuplaukite po karštu vandeniu. Šis metodas padeda pašalinti net senas riebalų nuosėdas ir dezinfekuoja paviršių.
Valymas pelenais
Jei turite galimybę gauti medžio pelenų, šis indų valymo būdas bus ypač efektyvus. Ant sudrėkintos kempinės užpilkite šiek tiek pelenų ir nuvalyti virtuvinius indus. Po valymo pelenus nuplaukite vandeniu. Pelenų švelniai abrazyvinės dalelės pašalina nešvarumus nepažeisdamos paviršiaus.
Valymas aktyvuota anglimi
Susmulkinkite aktyvuotos anglies tabletes į miltelius, šiek tiek sudrėkinkite vandeniu, užtepkite ant užteršto paviršiaus. Po 15 minučių nuplaukite kempine. Tai puikus būdas neutralizuoti kvapus ir pašalinti sunkiai įveikiamas dėmes.
Taip pat skaitykite
Valymas soda
Ant sudrėkintos kempinės užberkite sodos ir nuvalykite keptuvę. Sunkiau nuplaunamose vietose palikite sodą ilgesniam laikui. Tada nuplaukite. Šis metodas ne tik valo, bet ir švelniai poliruoja paviršių, suteikdamas papildomą apsaugą nuo prikepusių maisto likučių.
Valymas druska
Metodas tinka valyti indus, prie kurių pridegė maistas. Keptuvės dugną apiberkite druska ir palaukite, kol prikepusi masė suminkštės. Tada nuvalykite ją minkšta metaline kempine. Druska veikia kaip natūralus abrazyvas, todėl šis būdas ypač tinkamas emaliuotoms ir nerūdijančio plieno keptuvėms.
Ketaus keptuvių valymas
Dėl šio metalo stiprumo ir ilgaamžiškumo yra pakankamai ketaus keptuvių valymo būdų. Tinkama priežiūra užtikrina ne tik ilgaamžiškumą, bet ir natūralų nelipnumą, kuris formuojasi reguliariai naudojant ir tepant aliejumi.
Valymas ugnimi
Galite naudoti liepsną, tačiau atidžiai stebėkite procesą ir po to atsargiai nuvalykite keptuvę metaliniu šepečiu. Šis metodas puikiai pašalina senus riebalų sluoksnius ir suteikia paviršiui natūralų apsauginį sluoksnį.
Rūdžių kontrolė
Ketaus keptuvės turi vieną didelį trūkumą – rūdis. Šis būdas padės jų atsikratyti. 120 °C temperatūros orkaitėje 40 minučių kaitinkite švarią ir sausą keptuvę. Po to keptuvę sutepkite augaliniu aliejumi arba riebalais ir valandą pašildyti orkaitėje 220–230 °C temperatūroje. Po to keptuvę atvėsinkite ir vėl sutepkite jau šaltą. Toks procesas ne tik pašalina rūdis, bet ir padeda sukurti ilgalaikį apsauginį sluoksnį, kuris apsaugo nuo tolimesnio korozijos atsiradimo.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
