Ilgaamžių žmonių požymiai buvo aprašyti senovės Indijos ir Kinijos medicinos traktatuose. Tačiau tikrai ne visi. Šiuolaikiniai tyrimai žymiai išplėtė šį sąrašą. Visuotinai pripažįstama, kad gyvenimo trukmė tik 25% priklauso nuo genų, kuriuos mūsų protėviai mums davė gimstant, rinkinio. Kitu atveju tai lemia įpročiai ir gyvenimo būdas.
Bet kokie intriguojantys yra šie 25%! Sutikite, smalsu sužinoti, kokią programą mums sukūrė gamta ir kiek metų ji sprendė, kas ir kodėl turi gyventi ilgiau.
Rankos paspaudimas
„Kuo stipresnis rankos paspaudimas, tuo ilgiau žmogus gyvens“, – tokiais žodžiais baigėsi britų mokslininkų ataskaita, pagrįsta jų 25 metus atliktų tyrimų rezultatais.
Jau kalbėjau apie tai, kaip glaudžiai smegenų – pagrindinio ilgaamžiškumo organo – darbas yra glaudžiai susijęs su mūsų kūno judesiais. Rankų stiprumas yra aiškus aktyvaus ir sinchroniško abiejų pusrutulių darbo rodiklis. O silpnesnis paspaudimas signalizuoja apie psichinį nuosmukį ir širdies bei kraujagyslių patologijų buvimą. Rankos raumenys yra glaudžiai susijusios su stambiosiomis kraujagyslėmis: jų elastingumo sumažėjimas iš karto atsispindi rankos raumenų tonuse. O kadangi raumenys taip pat yra pagrindinė baltymų saugykla ir vienas pagrindinių cukraus kiekio kraujyje reguliatorių, nenuostabu, kad silpną rankos paspaudimą galima drąsiai vertinti kaip padidėjusį žmogaus pažeidžiamumą įvairioms ligoms. Ilgaamžiškumas tokioje situacijoje tikrai retas dalykas.
Ausų speneliai
Senovės Kinijos žiniuoniai ausų spenelius laikė ilgaamžiškumo ir širdies sveikatos rodikliu. Traktate „Paslaptingosios esmės kanonas. Gyvenimo trukmė“, kuris yra datuojamas 1100 m. pr. Kr., ausų speneliai ir visas kaušelis yra vadinami širdies ir kraujagyslių sistemos veidrodžiu, o raukšlės, odos vingiai ant jų yra pažeidimų rodiklis.
Šanchajaus Fudano universiteto mokslininkų tyrimai patvirtino senovinių tekstų pagrįstumą: ausies spenelio oda yra itin jautri net menkusiems kraujotakos pokyčiams ir, jei tai nėra įgimtas defektas, tarnauja kaip aukšto kraujospūdžio žymeklis. Jei speneliai itin raukšlėti – didėja rizika susirgti ateroskleroze, insultu ir koronarine širdies liga.
Sveikas žarnynas
Žinomas rusų imunologas Ilja Mečnikovas XX amžiaus pradžioje rašė apie tiesioginį ryšį tarp žmogaus žarnyno mikrofloros būklės ir žmogaus gyvenimo trukmės.
Šiuolaikiniai Kanados, JAV, Italijos ir Japonijos mokslininkų grupės tyrimai įrodė, kad XX a. pradžios medikas buvo teisus. Šimtamečių žarnyno mikroflora gerokai skiriasi: joje daugiau naudingųjų bakterijų, o jų įvairovė su amžiumi praktiškai nemažėja. Gera žinia ta, kad žarnyno mikroflorą galima atkurti.
Apgamai
Apgamų gausą ant kūno daugelis dažnai suvokia kaip nerimą keliantį rodiklį. Ir tame tikrai yra dalis tiesos. Tačiau visus nustebino Amerikos genetikų tyrimų rezultatai, paskelbti prieš 5 metus žurnale „Cancer Epidemiology Biomarkers & Prevention“. Pasirodo, daugybės apgamų buvimas įrodo genetinį apsaugos nuo greito ląstelių senėjimo mechanizmą, paveldėtą iš ilgaamžių protėvių.
Optimizmas
Tai bene netikėčiausias, savo prigimtimi, ilgaamžiškumo ženklas.
Čikagos universiteto kognityvinės neurologijos profesorė Emily Rogalsky prieš kelerius metus paskelbė savo tyrimų rezultatus. Paaiškėjo, kad optimizmas yra vienas iš pagrindinių ilgamečių požymių, nes gebėjimas lengvai žvelgti į gyvenimą ir nesijaudinti dėl smulkmenų yra retų verpstės formos neuronų buvimo smegenyse rezultatas, kurį atrado austrų neurologas Konstantinas fon Economo.
Jie stiprina ryšius tarp skirtingų smegenų dalių, padeda išlaikyti jų neuroplastiškumą, saugo visą organizmą nuo senėjimo. Taigi – daugiau juokitės, matykite pusiau pilną stiklinę ir gyvensite ilgiau!
