Beveik visi tėvai susiduria su tuo, kad jų vaikai bijo gydytojų. Nepažįstamų žmonių ir nemalonių procedūrų baimė yra natūrali reakcija, tačiau kartais tėvai, patys to nesuvokdami, sustiprina šią vaikų baimę ir vizitą pas medikus paverčia stresu visai šeimai. Pediatrijos klinikos „Pediatrics with Love“ savininkė Lidiya Babich papasakojo, kodėl atsiranda ši vaikų baimė ir kokių klaidų reikėtų vengti, norint vizitus paversti ramesniais.
Kodėl atsiranda vaikų baimė ir kada ji pasireiškia?
Pediatrė pažymi, kad tai labai dažna problema, o vienos pagrindinės priežasties išskirti sunku. Mažiausiems vaikams, maždaug nuo 9 mėnesių iki 2–3 metų, nerimas ir vaikų baimė yra būdinga, kai prie jų artinasi nepažįstami žmonės – ne mama, tėtis, močiutė, o kažkas kitas. Vaikas gali šypsotis ir mojuoti nepažįstamiems iš tolo, bet artimas kontaktas, prisilietimas ar nurengimas sukelia stresą ir baimę.
Be to, vaikų baimė gali atsirasti dėl ankstesnės neigiamos patirties. Pavyzdžiui, jei vaikas buvo prievarta laikomas nemalonių procedūrų metu, pavyzdžiui, imant kraują ar skiepijant. L. Babich pabrėžia, kad skiepijimas yra pati dažniausia procedūrinio skausmo priežastis vaikystėje. Vis dėlto vaikų baimė injekcijoms jokiu būdu neturėtų būti priežastis atsisakyti vakcinacijos, nes diskomfortas skiepijimo metu yra nepalyginamas su pasekmėmis, kurios gali kilti užsikrėtus rimta infekcija.
Tėvų klaidos, kurios didina vaikų baimę
Viena iš priežasčių, kodėl atsiranda vaikų baimė, yra tai, kad patys tėvai gąsdina vaikus gydytojais. Tėvai gresia, kad nuves pas daktarą suleisti vaistų, jei blogai valgys ar elgsis. Po tokių grasinimų vaikas gydytoją suvokia kaip neigiamą veikėją. Pediatrė primygtinai prašo tėvų nustoti tai daryti, nes vėliau jie patys rašo neigiamas apžvalgas, esą gydytojas nerado kontakto su vaiku. Gydytojui itin sunku rasti bendrą kalbą, jei vaikas nuolat buvo gąsdinamas.
Dar viena rimta klaida yra melavimas ar apgaudinėjimas dėl procedūrų. Jei vaikas jau supranta kalbą, jį BŪTINA įspėti apie injekciją ar kitas procedūras. Situacija, kai tėvai sako, kad „gydytojas tik pažiūrės”, o vėliau imasi nemalonių manipuliacijų, griauna vaiko pasitikėjimą. Pavyzdžiui, tėvai užtikrina, kad „šita dėžutė – tai tik dėžutė”, o iš jos ištraukiamas švirkštas. Tai yra didelė klaida – apgaudinėjamas vaikas ne tik dar labiau bijo, bet ir supranta, kad suaugusieji jam melavo.
Kaip paruošti vaiką vizitui ir sumažinti vaikų baimę?
- Palaikykite teigiamą toną. Kalbėkite apie vizitą ramiai, teigiamai. Bendrais bruožais paaiškinkite, ką gydytojas darys, pavyzdžiui, „palies pilvuką” – ir parodykite tai patys, liesdami vaiko pilvą.
- Venkite neiginių. Nenaudokite frazių su dalelyte „ne”, pavyzdžiui, „tik nebijok”, „pažadėk neverkti”. Šios frazės tarsi įspėja, kad pas gydytoją gali nutikti kažkas nemalonaus.
- Venkite skubėjimo. Svarbu nevėluoti, o dar geriau rinktis kliniką, kur vizitui skiriama 30 ar 45 minutės, o ne 15. Tai leis nuraminti vaiką ir prireikus daryti pertraukas.
- Atsineškite mėgstamą žaislą. Gydytojas neturi būti animatorius. Tėvai turėtų pasirūpinti, kad būtų kuo nuraminti ir užimti vaiką, pavyzdžiui, mėgstamu žaislu.
- Palikite nemalonias dalis pabaigai. Gydytojas, jei įmanoma, turėtų pradėti nuo neutralių veiksmų, o pačias nemaloniausias procedūras atlikti vizito pabaigoje.
- Išlaikykite ramybę. Jei vaikas verkia, svarbu nepanikuoti. Tėvų ramybė signalizuoja vaikui, kad nėra pavojaus.
- Apdovanokite po vizito. Po apsilankymo pas gydytoją apdovanokite vaiką jo mėgstamu skanėstu. Toks paskatinimas gali padėti lengviau ištverti vėlesnius vizitus.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
