Lietuvoje esame pratę prie žiemoti pasiliekančių žąsų ar kranklių, tačiau vis dažniau gamtos stebėtojai fiksuoja reiškinį, kuris dar prieš dešimtmetį būtų atrodęs neįmanomas – baltieji gandrai vis dažniau nebeskrenda į Afriką. Jie nėra nei sužeisti, nei nusilpę. Priešingai – tai gudrūs paukščiai, kurie prisitaikė prie sparčiai besikeičiančių klimato sąlygų ir nusprendė nešvaistyti jėgų alinantiems tūkstančių kilometrų migracijos maršrutams. Tai, kas kadaise buvo išimtis, šiandien tampa nauju Lietuvos gamtos scenarijumi.
Netikėtas vaizdas vėlyvą lapkritį
Vėlyvas lapkritis – metas, kai dauguma žmonių gerves bei laukines žąsis jau spėja „išlydėti“ į pietus. Tačiau gamta nebėra tokia nuspėjama. Netoli Vilniaus pakraščių ar Dzūkijos miškų jau kurį laiką pranešama apie gandrus, vis dar vaikštinėjančius dirvonuose ar šlapynėse, tarsi šiltasis sezonas nebūtų pasibaigęs. Paukščiai atrodo visiškai sveiki, neparodo jokio išsekimo. Priėjus arčiau – skraido puikiai, laikosi atstumo, elgiasi įprastai. Tai visai ne tos liūdnos istorijos, kai gandras dėl traumos nebesugeba pakilti į tolimą kelionę.
Šie paukščiai pasilieka savo noru – ir, panašu, jie visai žino, ką daro.
Kodėl gandrai lieka Lietuvoje žiemoti?
Lietuviški gamtininkai vis dažniau sulaukia pranešimų apie žiemojančius gandrus. Nors dar negalime sakyti, kad tai tapo norma, tendencija ryškėja kasmet. Baltieji gandrai vis dažniau išnaudoja klimato kaitos teikiamą „pranašumą“. Švelnesnės žiemos, ilgesni periodai be sniego ir lengviau pasiekiamas maistas žiemą sudaro sąlygas išgyventi be ilgos ir pavojingos migracijos.
Taip pat skaitykite
Specialistai pabrėžia: jei ankstesniais metais žiemą išgirstas gandras būtų sukrėtęs visą kaimą, šiandien tokia situacija jau mažiau šokiruoja. Nors tai vis dar nėra masinis reiškinys, pranešimų daugėja, o paukščių elgsena rodo, kad jie sąmoningai atsisako migruoti.
Gamtininkai sutaria, kad pagrindinė priežastis – klimatas. Šalys mūsų platumose vis dažniau patiria švelnias, sniego stokojančias žiemas. Sniego dangos nebuvimas reiškia, jog gandrai gali lengvai rasti sliekų, vabzdžių, smulkių bestuburių ar kitų maisto šaltinių. Kai nėra gilaus įšalo, dirvožemis tampa jų maitintoju net žiemą. Migracija į Afriką, kuri reikalauja milžiniškų energijos išteklių ir rizikos, tokiu atveju tiesiog nebūna būtina.
Ar tai gera žinia Lietuvos gamtai?
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad gandrai, pasiliekantys visam sezonui, – tai gražus ir kone jaukus Lietuvos gamtos pokytis. Tačiau specialistai įspėja: tai nėra vien tik idiliškas vaizdas. Gamtiniai procesai, tokie kaip migracija, yra evoliuciškai susiformavę ir svarbūs paukščių išlikimui. Kai klimatas radikaliai pasikeičia, keičiasi ir gyvūnų elgsena, o kartu – ir visa ekosistemos pusiausvyra.
Visgi, šiuo metu gandrai atrodo puikiai prisitaikę. Jie ne tik randa pakankamai maisto, bet ir pasirenka vietas, kuriose šilti vandens telkiniai, drėgna žemė ir atviri laukai sudaro idealias sąlygas. Ypač tai pastebima netoli miestų, kur šiluminės salos reiškinys sudaro dar palankesnį mikroklimatą.
Kaip elgtis pamačius gandrą žiemą?
Lietuvoje daug žmonių jaučia ypatingą ryšį su gandrais – juk tai mūsų nacionalinis paukštis, simbolizuojantis namus, atsinaujinimą ir sėkmę. Tad nenuostabu, kad pamačius gandrą gruodžio mėnesį norisi pulti padėti. Tačiau čia būtina žinoti kelias taisykles.
Jeigu gandras atrodo sveikas, vaikšto, skraido, nesėdi susigūžęs ir neatrodo išsekęs – jo liesti ar maitinti nereikia. Paukštis žino, ką daro, ir dažniausiai gebės pats susirasti maisto.
Jei gandras atrodo sužeistas, neskraido, yra vangus – tuomet verta kreiptis į gyvūnų gelbėjimo tarnybas arba artimiausius gamtosaugos specialistus.
Maitinimas – ginčytinas klausimas. Gamtininkai nesutaria. Vieni teigia, kad nuolatinis maitinimas gali pakeisti natūralią paukščio elgseną ir paskatinti jį žiemoti net tada, kai sąlygos blogos. Kiti mano, kad trumpos šalnos ar ledo periodai gali būti kritiniai, tad minimalus pagalbos kiekis gali išgelbėti gyvybę. Visuotinai priimta taisyklė: nepermaitinti ir neįpratinti paukščių prie žmonių maisto, o bet kokį sprendimą priimti atsakingai.
Ar Lietuva taps naujaisiais gandrų žiemos namais?
Specialistai vis dažniau svarsto, jog ateityje žiemojantys gandrai gali tapti visai įprastu reiškiniu. Klimato kaita nebėra hipotetinis scenarijus – ji jau vyksta, o Lietuvos gamta priversta keistis kartu. Jeigu toliau vyraus švelnios žiemos, tikėtina, kad gandrai ir kiti paukščiai vis dažniau praleis šaltąjį sezoną čia.
Taip pat skaitykite
Kol kas galime tik stebėti šį neįprastą procesą ir mokytis jį suprasti. Gandrai, kartais vadinami „Lietuvos kaimo sargais“, šį kartą saugo ne sodybų stogus, o pačią gamtos kaitos istoriją.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
