Sportas Lietuvoje vis dažniau matomas ne tik kaip būdas siekti pergalių, bet ir kaip priemonė burti bendruomenes, mažinti atskirtį bei ugdyti empatiją ir bendradarbiavimą. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Olimpinio švietimo direktorius ir „Samsung Solve for Tomorrow“ partneris Kasparas Šileikis sako, kad toks požiūris į sportą yra ne tik šių dienų tendencija, bet ir svarbus veiksnys, padedantis jaunimui tapti sąmoningais ir aktyviais piliečiais.
Pasak K. Šileikio, po pandemijos ryškėja aiški tendencija: žmonės sportą renkasi ne dėl rezultatų ar noro varžytis, bet dėl geresnės savijautos, emocinės sveikatos ir bendrystės. „Matome, kad lietuviai vis dažniau buriasi į bėgimo ar kitas aktyvias bendruomenes. Tai rodo, kad sportas tampa vis svarbesnis visuomenę vienijantis faktorius“, – teigia ekspertas.
Sportas kaip universali kalba
Sporto galia slypi jo gebėjime sujungti skirtingus žmones, nepaisant jų amžiaus, socialinės padėties ar kultūrinių skirtumų. LTOK jau ne vienerius metus iš eilės įgyvendina įvairias programas, kurios per fizinio aktyvumo veiklas padeda kurti tiltus tarp skirtingų bendruomenių, įtraukia kultūrines mažumas ir stiprina tarpusavio supratimą.
„Tokių iniciatyvų dėka matome labai realų poveikį: sportas padeda vaikams ir jaunimui geriau pažinti vieniems kitus net ir nekalbant ta pačia kalba. Dalyvaujantys sporto veiklose jaunuoliai dažniau įsitraukia ir į kitas socialines iniciatyvas, todėl atskirtis mažinama ne sporte, bet ir kasdienybėje“, – pasakoja K. Šileikis.
Taip pat skaitykite
Ekspertas pabrėžia, kad sportas tampa saugia erdve tiems, kurie kitur jaučiasi atstumti dėl socialinės padėties, negalios ar kultūrinių skirtumų. Sporto taisyklės yra aiškios, aplinka – struktūruota, o sėkmė dažniausiai priklauso nuo įdėtų pastangų, o ne nuo socialinio statuso.
Jaunimas sporte įžvelgia daugiau nei konkurenciją
K. Šileikio teigimu jaunimas šiandien supranta sportą kur kas plačiau nei įprasta manyti. „Jiems svarbi bendruomenė, aktyvus laisvalaikis, kūryba ir tobulėjimas. Taip, konkurencija suteikia sportui azarto, tačiau tai tik viena iš jo dedamųjų“, – aiškina jis.
LTOK olimpinio švietimo programos, apimančios tūkstančius mokinių visoje Lietuvoje, rodo, kad jaunimas ypač vertina sporto suteikiamas saviugdos galimybes – tikslų siekimą, lyderystės ugdymą, empatiją, bendradarbiavimo patirtį. „Galiu drąsiai teigti: dauguma jaunuolių sporte nori matyti vertybinį turinį ir prasmę, o ne tik rezultatų lentelę“, – pabrėžia K. Šileikis.
Technologijos – tiltas į aktyvesnę jaunąją kartą
Jaunimo kūrybiškumas ir technologijų taikymas gali tapti galingu varikliu skatinant fizinį aktyvumą. Projektai, leidžiantys moksleiviams patiems kurti, eksperimentuoti ir siūlyti šiuolaikiškus sprendimus, skatina ne tik daugiau judėti, bet ir formuoja naują požiūrį į fizinį aktyvumą.
„Kai vaikai patys kuria žaidimus, programėles ar interaktyvias treniruočių sistemas, judėjimas tampa įdomesnis ir prasmingesnis. Jie ne tik išbando save fiziškai, bet ir mokosi bendradarbiauti, kurti, eksperimentuoti“, – pasakoja K. Šileikis.
Būtent tokią galimybę suteikia „Samsung“ organizuojamas „Solve for Tomorrow“ projektas, šiemet kvietęs moksleivius kurti technologinius sprendimus fiziniam aktyvumui skatinti. „Tokios programos padeda jaunuoliams atrasti sritis, kurios juos „veža“, mokytis sėkmingai dirbti komandoje, bendradarbiauti ir pamatyti, kaip jų idėjos gali tapti realiais sprendimais“, – teigia Eglė Tamelytė, „Solve for Tomorrow“ projekto vadovė Baltijos šalyse.
Ko reikia, kad sportas taptų kasdienybe?
K. Šileikio teigimu, sportas gali tapti natūralia kasdienio gyvenimo dalimi, jei veiks trys kertiniai elementai.
Pirma – ankstyvas ir nuoseklus ugdymas, grindžiamas fizinio raštingumo principais. Fizinis raštingumas – tai daug daugiau nei gebėjimas atlikti judesius ar turėti sportinių įgūdžių, tai samprata, apjungianti motyvaciją, pasitikėjimą savimi, fizinę kompetenciją, žinias apie judėjimo naudą ir supratimą, kad fizinė veikla turi lydėti mus visą gyvenimą.
Antra – prieinama infrastruktūra ir veiklų įvairovė visoms amžiaus ir gebėjimų grupėms. „Tai neapima tik didžiulių stadionų ar specializuotų arenų, čia svarbiausios paprastos, kasdien prieinamos erdvės, kuriose judėjimas tampa natūralia rutina. Svarbu, kad kiekvienas žmogus galėtų rasti sau tinkamą judėjimo formą. Sportas turi būti arti žmogaus – mokykloje, kieme, bendruomenėje“, – sako ekspertas.
Trečia – bendruomenių įgalinimas ir socialinis kontekstas. „Kai aktyvumas tampa norma, kai draugai, kaimynai, šeima ir kolegos kartu juda, į priekį juda ir visa bendruomenė. Tai ne tik skatina fizinę veiklą, bet ir ugdo tarpusavio atsakomybę, bendradarbiavimą, draugystę“, – apibendrina K. Šileikis.
„Sportas tampa kasdienio gyvenimo dalimi tuomet, kai apima asmeninį, socialinį ir organizacinį aspektus. Kai visi šie elementai veikia kartu, sportas nebėra tik pramoga ar varžybos – jis tampa gyvenimo būdu, kuris moko, įkvepia, stiprina kūną ir dvasią, sujungia žmones ir kuria sveikesnę, aktyvesnę visuomenę“, – pabrėžia LTOK Olimpinio švietimo direktorius K. Šileikis.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
