Įprotis pradėti dieną su dviem stiklinėmis vandens papildo dešimt metų. Toks paprastas ritualas padeda pažadinti organizmą, suaktyvina virškinimo sistemą ir pagerina kraujotaką. Vanduo ryte taip pat prisideda prie inkstų darbo optimizavimo ir padeda pašalinti per naktį susikaupusius toksinus. Ši praktika daugelyje šalių laikoma sveiko gyvenimo būdo pagrindu.
Švara – sveikatos garantija! Būtina plauti ir vidines kūno ertmes, ir visas, net ir nematomas odos raukšlių spragas. Higiena – ne tik estetikos, bet ir imuninės sistemos apsaugos dalis, padedanti sumažinti bakterinių ir virusinių ligų riziką. Kasdienis kūno priežiūros ritualas padeda išlaikyti odos apsauginį barjerą ir sustiprinti bendrą organizmo atsparumą.
Paprastai sakant „švarumas yra sveikatos garantija“, žmonės ne visada žino, kaip paaiškinti šio posakio reikšmę. Vis dėlto tai tiesiogiai susiję su kūno fiziologija ir energinėmis sistemomis, kurios reaguoja į mūsų įpročius, aplinką ir dienos režimą.
Kodėl svarbu tinkamai plauti rankas ir kojas
Jei nusiplaunate rankas prieš miegą, daug kas pamiršta apie kojas. Tai yra klaida, nes visi biologiškai aktyvūs kūno dienovidiai prasideda ir baigiasi tiek rankose, tiek kojose. Tradicinės medicinos sistemose manoma, kad per šiuos taškus cirkuliuoja energija, o jų švara ir stimuliacija padeda palaikyti viso organizmo harmoniją.
Taškų, su kuriais šie meridianai baigiasi, plovimas yra būtinas, atsižvelgiant į Korėjos tradiciją, bent jau taip, kad pirmaujančių dienovidinių perjungimas, kuris vyksta kas dvi valandas, būtų teisingas ir laiku. Net jei žmogus netiki meridianų sistema, pats procesas padeda suaktyvinti kraujotaką, atpalaiduoja raumenis ir mažina įtampą pėdose – srityse, kurios visą dieną patiria apkrovą.
Rytais ir vakarais plaunant rankas ir kojas, viena vertus, yra dienovidinių aktyvavimas, kita vertus, šviesus delnų ir padų masažas yra labai svarbus norint optimaliai veikti dienovidinius. Kai mes muilu ištriname kojas ir rankas, net nesuvokiame, kokia svarbi užduotis yra atkurti aktyvų dienovidinį perjungimą. Be to, šios vietos turi daug nervinių galūnių, todėl jų stimuliavimas teigiamai veikia miegą, nervų sistemą ir raumenų atsipalaidavimą.
Taivano pėdų vonia sveikatai ir geresniam miegui
Taivano pėdų vonia prieš miegą, kad pagerintumėte sveikatą, yra plačiai paplitusi praktika šioje saloje. Taivano žmonės tiki, kad šiltos pėdų vonios turi reikšmingą poveikį bendram organizmo balansui, nes padeda sumažinti įtampą ir pagerina energijos cirkuliaciją. Ši procedūra jau šimtmečius naudojama kaip natūrali priemonė sveikatai stiprinti.
Kojos panardinamos iki kulkšnų vonelėje, kurioje vanduo yra 40–50 °C šilumos. Kojos laikomos 15–30 minučių, periodiškai pilant karštą vandenį taip, kad temperatūra nebūtų žemesnė nei kūno temperatūra. Švelnus šilumos poveikis suaktyvina kraujotaką, gerina limfos tekėjimą ir padeda greičiau atsipalaiduoti po įtemptos dienos.
Šios paprastos procedūros reikšmė yra pagerinti kraujotaką prieš miegą. Stipresnė kraujotaka padeda geriau tiekti deguonį audiniams, todėl kūnas greičiau atsigauna. Tai taip pat prisideda prie geresnio miego kokybės, nes šiluma padeda sumažinti streso hormono kortizolio lygį.
Kaip pėdų vonios padeda kūnui ir stuburui
Šiltos vonios pagerina naudingą kūno valymo nuo toksinų procesą. Nors organizmo detoksikacija vyksta natūraliai, geresnė kraujotaka ir atsipalaidavę raumenys palengvina šį mechanizmą. Šiluma padeda sumažinti uždegiminius procesus, kurie dažnai susiję su nuovargiu ir skausmu.
Antroji procedūros nauda – sėkmingiau atpalaiduoti nugarą nuo įtemptos dienos darbų. Kojos yra susijusios su stuburu per nervų tinklą, todėl pėdų raumenų įtampa tiesiogiai veikia nugaros būklę. Nereikėtų stebėtis, kad daugelis žmonių, kenčiančių nuo nugaros skausmų, patiria palengvėjimą reguliariai atliekant šią procedūrą.
Kaip žinome, žmonės dažnai susiduria su osteochondroze – stuburo deformacija ir su tuo susijusiu nervų pažeidimu, dėl kurio atsiranda įvairių ligų. Taigi vakarinė šilta pėdų vonia yra puiki priemonė nuo osteochondrozės. Ilgainiui tokia praktika gali pagerinti ne tik fizinę, bet ir emocinę savijautą, nes padeda kūnui pereiti į gilaus poilsio būseną.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
