Sugrįžę po emigracijos: kaip Lietuvoje iš naujo kuriasi žmonės, sukaupę patirties užsienyje

Pastarąjį dešimtmetį išvykimas iš Lietuvos dažnai atrodė kaip vienakryptis kelias. Tačiau grįžtančiųjų srautas po truputį auga, o jų istorijos vis dažniau tampa ne apie priverstinį sugrįžimą, o apie sąmoningą pasirinkimą.

Į Lietuvą sugrįžę žmonės atsiveža ne tik užsienyje sukauptų profesinių žinių. Jie grįžta su kitokiu požiūriu į darbą, šeimą, bendruomenę, o kartu kuria ir naują, įvairesnę šalies kasdienybę.

Kas skatina sugrįžti po ilgų metų svetur

Priežastys, dėl kurių kadaise buvo išvykta, ir dėl kurių dabar pasirenkama grįžti, dažnai labai skiriasi. Jei anksčiau svarbiausia buvo didesnis atlygis ar galimybė pradėti nuo švaraus lapo, šiandien vis dažniau minimas artumas šeimai, vaiko ugdymo klausimai, poreikis jaustis savo vietoje.

Ne viena šeima nusprendžia sugrįžti tada, kai vaikai ima lankyti mokyklą. Jiems norisi, kad vaikas gerai mokėtų lietuvių kalbą, pažintų Lietuvos istoriją, turėtų ryšį su seneliais, pusbroliais ir pusseserėmis. Kiti akcentuoja bendrą gyvenimo kokybę: trumpesnės distancijos, mažiau laiko kelionėms į darbą, didesnis saugumo jausmas.

Kaip keičiasi grįžtančiųjų požiūris į gyvenimą Lietuvoje

Sugrįžę po ilgų metų užsienyje, žmonės dažnai pastebi tai, kas čia gyvenantiems atrodo savaime suprantama. Jie vertina parkus miestuose, viešąsias erdves, galimybę greitai pasiekti mišką ar ežerą, dažnai mini vis labiau tvarkomas gatves, atsinaujinančius rajonus.

Neretai keičiasi ir požiūris į darbą. Išmokę labiau atskirti darbą nuo laisvalaikio, grįžę žmonės ieško darbdavių, kurie gerbia asmeninį laiką, siūlo nuotolinio darbo ar lankstaus grafiko galimybes. Vis dažniau jie patys kuria smulkų verslą arba dirba savarankiškai, o užsienyje įgyta patirtis tampa privalumu.

Darbo rinkos iššūkiai ir galimybės sugrįžus

Vienas dažniausių sugrįžimo iššūkių yra profesinis. Ne visada pavyksta iš karto rasti tokias pat pareigas ar tokį pat atlyginimą, kokį žmogus turėjo išvykęs. Tai ypač juntama tiems, kurie ilgą laiką dirbo ne pagal profesiją ir dabar nori grįžti prie specialybės.

Kita vertus, Lietuvos darbo rinka pamažu keičiasi. Atsiranda daugiau tarptautinių kompanijų padalinių, auga sektoriai, kuriems naudingi užsienio kalbų, tarpkulturinės komunikacijos ir projektinio darbo įgūdžiai. Grįžusieji dažnai tampa tiltu tarp skirtingų šalių komandų, o jų patirtis padeda suprasti kitokią darbo kultūrą.

Emocinė pusė: dviejų namų jausmas

Sugrįžimas dažnai būna ne vien ekonominis, bet ir emocinis sprendimas. Vieni jaučia palengvėjimą nusileidę Vilniaus ar Kauno oro uoste, kiti patiria ilgiau trunkantį pereinamąjį laikotarpį, kai atrodo, kad visur esi truputį svečias.

Įdomu tai, kad dauguma grįžusiųjų neatsisako ryšio su buvusia gyvenamąja šalimi. Jie tęsią draugystes, toliau palaiko profesinius kontaktus, kartais dirba nuotoliu užsienio įmonėms. Taip atsiranda dviejų namų jausmas: Lietuva tampa fizine ir emocine baze, o kita šalis išlieka dalimi asmeninės istorijos.

Vaikai, grįžtantys kartu su tėvais

Ypatingos patirties turi vaikai ir paaugliai, kurie Lietuvoje pradeda ar tęsia ugdymą. Jiems tenka keisti mokyklą, kalbą, draugų ratą. Neretai tokie vaikai kalba keliomis kalbomis, yra matę kitokią mokymo sistemą, todėl į klasę atsineša platesnį požiūrį.

Tėvams svarbu pasiruošti tam laikotarpiui: pasidomėti mokyklos siūloma pagalba grįžusiems, skirti laiko vaikui priprasti prie naujos aplinkos, išlaikyti atvirą pokalbį apie jausmus ir lūkesčius. Dažnai padeda ir bendravimas su kitomis grįžusiomis šeimomis, kurios dalijasi patirtimi ir patarimais.

Ryšys su vietos bendruomene ir artimaisiais

Daugelis sugrįžusių žmonių sako, kad būtent žmonės yra didžiausia priežastis būti Lietuvoje. Net jei gyvenimo tempas grįžus sulėtėja, atsiranda daugiau progos matytis su artimaisiais ne tik švenčių metu, bet ir įprastoje kasdienybėje: užsukti kavos, padėti senstantiems tėvams, kartu auginti vaikus.

Grįžus svarbus ir įsitraukimas į vietos bendruomenę. Tai gali būti dalyvavimas tėvų susirinkimuose mokykloje, savanorystė, prisijungimas prie vietos sporto ar kultūros veiklų. Kuo labiau žmogus jaučiasi reikalingas ir pažįsta aplinkinius, tuo lengviau išgyvenamas pereinamasis laikotarpis.

Praktiniai žingsniai planuojant sugrįžimą

Planuojant sugrįžimą pravartu galvoti ne tik apie skrydžio datą. Pirmiausia verta įvertinti savo finansinę padėtį ir turėti bent kelių mėnesių finansinę pagalvę, kol bus surastas darbas ar sutvarkyti visi formalumai.

Naudinga iš anksto pasidomėti galimybėmis grįžusiems: informaciją teikiančiomis organizacijomis, savivaldybių iniciatyvomis, galimybėmis vaikams integruotis į darželius ir mokyklas. Taip pat verta atnaujinti ryšius su senais pažįstamais Lietuvoje, kurie gali papasakoti, kaip per kelerius metus pasikeitė miestas, darbo sąlygos, paslaugos.

Sugrįžimas ne visada vienkartinis sprendimas

Ne visi sugrįžę Lietuvoje pasilieka visam laikui. Kai kurie po kelių metų vėl išvyksta ir vėliau dar kartą grįžta. Šiandien judėjimas tarp šalių yra kur kas lengvesnis, todėl gyvenimo kelias tampa ne tiesia linija, o kelių skirtingų etapų grandine.

Vis dėlto net laikinas sugrįžimas turi reikšmę: jis stiprina ryšį su šalimi, padeda vaikams geriau pažinti lietuvišką aplinką, o sukaupta patirtis dažnai praverčia ir tuomet, kai vėl nusprendžiama išvykti. Tokie žmonės išlieka savotiška tilto dalimi, jungiančia Lietuvą su pasauliu.

Ką duoda sugrįžtantys žmonės Lietuvai

Sugrįžę iš emigracijos neapsiriboja vien asmeniniais pasirinkimais. Jie atsineša naujus darbo metodus, skatina aukštesnius paslaugų ir aptarnavimo standartus, atneša kitokį požiūrį į lygybę, įvairovę, bendruomeniškumą.

Tokios patirtys daro įtaką ir viešam diskursui: grįžusieji dažnai aktyviau dalyvauja viešose diskusijose, dalijasi matytomis gerosiomis praktikomis iš kitų šalių, prisideda prie vietos iniciatyvų. Tai tylus, bet svarbus indėlis, kuris ilgainiui keičia šalies veidą.

Sprendimą grįžti verta priimti ramiai ir sąmoningai

Sugrįžimas po emigracijos nėra nei žingsnis atgal, nei stebuklingas visų problemų sprendimas. Tai vienas iš gyvenimo etapų, kuriam reikia pasiruošti taip pat rimtai, kaip kadaise buvo ruoštasi išvykimui.

Ramiai įsivertinus lūkesčius, finansines galimybes, šeimos poreikius ir emocinę būseną, sugrįžimas gali tapti proga pradėti naują, brandesnį gyvenimo skyrių. Tokį, kuriame telpa tiek užsienyje sukaupta patirtis, tiek atgimstantis ryšys su savo šalimi.