Alzheimerio liga, arba silpnaprotystė, yra klastinga liga, sukelianti nuolatinį asmenybės ir pažinimo funkcijų silpnėjimą. Deja, vaistų nuo šio su amžiumi susijusio negalavimo dar nerasta. Tačiau mūsų gebėjimas atpažinti ligą ankstyvose stadijose leidžia imtis prevencinių priemonių ir sulėtinti jos vystymąsi. Ankstyvas dėmesys simptomams gali reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę tiek pacientui, tiek jo artimiesiems.
Kiekvienas iš čia aprašytų simptomų gali parodyti pradinius Alzheimerio ligos etapus. Pastebėjus bent vieną iš jų savo ar artimo žmogaus elgesyje, verta pasitarti su gydytoju. Ankstyvas demencijos nustatymas leidžia skirti tinkamą gydymą, koreguoti mitybą ir kasdienius įpročius, kad progresavimas būtų kuo lėtesnis.
Atminties praradimas
Netikėtas atminties sutrikimas kasdieniame gyvenime yra vienas pirmųjų Alzheimerio ligos signalų. Tai gali pasireikšti prašymais pakartoti tą pačią informaciją, didėjančia priklausomybe nuo užrašų ar sunkumu prisiminti neseniai įvykusius įvykius.
Svarbu atsiminti! Atsitiktinis užmaršumas, pavyzdžiui, kai nepamenate, kur padėjote mobilųjį telefoną, nėra ligos simptomas. Tik pastovus atminties praradimas, kuris trunka ilgą laiką, gali būti nerimą keliantis signalas.
Įprastinių reikalų ignoravimas
Apatija, abejingumas, veiklos vengimas, vienatvės troškimas – visi šie požymiai gali rodyti Alzheimerio ligos pradžią. Pacientas gali nustoja domėtis anksčiau mėgstama veikla, bendravimu su draugais ar šeimos nariais, net mažomis smulkmenomis.
Svarbu atsiminti! Tai ne tas pats, kai žmogus trumpam atsisako veiklos dėl darbo krūvio ar streso. Esant demencijai, nepaisymas trunka ilgai ir progresuoja laikui bėgant.
Orientacijos praradimas laike ir erdvėje
Kūnas ir protas ne visada geba koordinuotis: žmogus gali pamiršti datą, savo buvimo vietą ar net laiką. Dezorientacija gali lemti jausmą, kad žmogus yra jaunesnis nei iš tikrųjų, arba nežino, kodėl jis yra tam tikroje vietoje.
Svarbu atsiminti! Jei žmogus paklaustas gali parodyti dabartinę dieną kalendoriuje, tai nėra ligos požymis.
Vizualiniai – erdviniai sunkumai
Pacientams gali būti sunku suprasti gylį, atstumą, identifikuoti artimuosius ar skaityti. Net kasdienės užduotys, kaip lipimas laiptais ar kelių radimas namuose, tampa iššūkiu.
Svarbu atsiminti! Regos sutrikimai, susiję su katarakta ar geltonosios dėmės degeneracija, nėra Alzheimerio požymis.
Asmenybės ir nuotaikos pokyčiai
Staigūs elgesio pokyčiai, nerimas, irzlumas, neįprasti įtarinėjimai gali būti ligos signalas. Pacientas gali reaguoti neadekvačiai į įprastas situacijas arba pradėti priekaištauti dėl menkniekių.
Svarbu atsiminti! Trumpalaikiai nuotaikos svyravimai, būdingi vyresnio amžiaus žmonėms, nėra liga.
Taip pat skaitykite
Bendravimo raštu bei žodžiu pablogėjimas
Žmogus gali pamiršti žodžius arba raštu nesugebėti išreikšti minties. Tai gali pasireikšti klaidomis kasdienėje komunikacijoje arba rašant.
Svarbu atsiminti! Kartais sunku rasti tinkamą žodį, bet jei tai nėra nuolatinė problema, tai nėra Alzheimerio požymis.
Sunkumai sprendžiant gyvenimo užduotis ir planuojant
Paprastos užduotys gali tapti iššūkiu – nuo sąskaitų apmokėjimo iki kasdieninių maisto gaminimo procedūrų. Šie sunkumai atsiranda, kai progresuoja vykdomasis funkcionavimas smegenyse.
Svarbu atsiminti! Atsitiktinės klaidos, pavyzdžiui, atliekant skaičiavimus ar gaminant naują receptą, nėra ligos požymis.
Nuolatinis objektų perkėlimas
Daiktai nuolat perkeliami iš vietos į vietą, todėl atsiranda sumišimas ir nerimas. Pacientas gali nebežinoti, kur padėjo paprastus daiktus, pvz., akinius ar piniginę.
Svarbu atsiminti! Kartais pamirštas daiktas vėl randamas pats – tai nėra Alzheimerio simptomas.
Išmintingumo praradimas
Sprendimų priėmimas gali pablogėti – nuo finansinių klaidų iki netvarkos namuose. Tai ypač pastebima, kai žmogus anksčiau buvo atsakingas ir tvarkingas.
Svarbu atsiminti! Vienkartinės klaidos šeimoje dar nereiškia ligos.
Sunkumai atliekant įprastą veiklą
Net įprastos užduotys, pavyzdžiui, kelionė iki netoliese esančios parduotuvės ar įprastų patiekalų gaminimas, tampa sudėtingos. Tai rodo pažinimo funkcijų silpnėjimą.
Svarbu atsiminti! Naujos technologijos ar programos mokymasis gali būti sudėtingas be ligos požymių.
Guodžiančios naujienos
Dieta, specialiai skirta mažinti Alzheimerio ligos riziką, parodė efektyvumą – savanoriams, kurie griežtai jos laikėsi, demencijos rizika sumažėjo 53%. Net paprasta skaitymo, galvosūkių sprendimo ar naujų įgūdžių mokymosi praktika gali padėti palaikyti smegenų funkcijas.
Papildomas socialinis aktyvumas, fizinis judėjimas ir įprastų kasdieninių užduočių atlikimas taip pat stiprina pažinimo funkcijas. Šie paprasti įpročiai gali ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę ir sulėtinti ligos progresavimą.
Gyvenkite aktyviai, bendraukite, mokykitės naujų dalykų ir neleiskite sau ar artimiesiems pasinerti į senatvės tamsą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
