Vaikai – itin jautrūs klausytojai. Jie ne tik girdi žodžius, bet ir jaučia intonacijas, stebi mimiką, kūno kalbą bei emocijas. Todėl net ir atsainiai ar su nekantrumu ištarti žodžiai gali palikti gilų pėdsaką vaiko sąmonėje. Norėdami išsaugoti artimą ir pasitikėjimu grįstą ryšį su savo vaikais, tėvai turėtų atidžiai rinktis, kaip jie bendrauja. Kai kurios iš pažiūros nekaltos frazės gali negrįžtamai paveikti vaiko pasitikėjimą savimi ir aplinkiniais.
„Neturiu laiko“ vaikai girdi kaip „Tu nesvarbus“
Kai vaikas nuolat girdi, kad „dabar ne laikas“ ar „neturiu laiko“, jis ima jaustis nereikalingas. Nereikia ilgų pokalbių – užtenka kelių minučių nuoširdaus dėmesio ar apkabinimo. Vaikui svarbu žinoti, kad jis yra matomas ir girdimas. Emocinis prieinamumas yra svarbesnis nei fizinis buvimas.
„Neverk“ = „Tavo jausmai nesvarbūs“
Draudimas reikšti emocijas moko vaiką jas slopinti. Tai kliudo formuotis gebėjimui atvirai kalbėtis apie savo jausmus. Verčiau pasakyti: „Matau, kad tau liūdna. Gal nori apie tai pakalbėti?“ Tokia reakcija stiprina vaiko pasitikėjimą ir moko jį atpažinti bei įvardyti emocijas.
„Sakiau tau!“ vaikai girdi kaip „Aš protingesnis už tave“
Ši frazė ne padeda, o žemina. Vaikas jaučiasi nuvertintas, o ne palaikomas. Kur kas naudingiau paklausti: „Ko išmokai iš šios situacijos?“ Tai skatina savarankišką mąstymą ir stiprina pasitikėjimą.
„Netrukdyk“ = „Tavo buvimas mane vargina“
Kai vaiką nuolat atstumiame, jis pradeda jausti, kad jo buvimas yra nepageidaujamas. Net ir būnant užsiėmus, verta pasakyti: „Duok man 10 minučių, tada pabūsime kartu.“ Tokia frazė parodo pagarbą vaiko poreikiams ir ugdo kantrybę.
„Tu dar mažas, nieko nesupranti“ vaikai girdi kaip „Tavo nuomonė nesvarbi“
Nuvertindami vaiko mąstymą, atimame iš jo norą dalintis. Vietoj to – pasiteiraukite jo nuomonės, išklausykite iki galo. Net jei vaiko žodžiai paprasti – jie verti dėmesio. Taip auga savivertė ir pasitikėjimas savimi.
„Nesvaik“ = „Aš tavimi netikiu“
Net jei vaiko pasakojimai atrodo išgalvoti, svarbu jų nenuvertinti. Fantazijos yra kūrybiškumo pagrindas. Verčiau paklauskite: „O kaip tu tai įsivaizduoji?“ Tokiu būdu palaikote vaiko atvirumą ir ugdote kūrybiškumą.
„Tu mane nuvylei“ = „Aš tavęs nepriimu tokio, koks esi“
Tokia frazė kelia baimę prarasti tėvų meilę. Vietoj to geriau pasakyti: „Man liūdna dėl to, kas įvyko, bet aš tave vis tiek myliu.“ Vaikui būtina žinoti, kad meilė nėra sąlyginė – ji nepriklauso nuo jo veiksmų.
„Dabar ne laikas“ vaikai girdi kaip „Tavo rūpesčiai nesvarbūs“
Vaikams svarbu būti išklausytiems čia ir dabar. Net kelios minutės nuoširdaus dėmesio gali sustiprinti emocinį ryšį. Neatmeskite jų problemų – išgirskite, palaikykite, būkite šalia.
„Kodėl negali būti kaip kiti?“ = „Tu netinkamas toks, koks esi“
Lyginimai su kitais žemina vaiką ir naikina jo unikalumo pojūtį. Kur kas svarbiau pabrėžti stipriąsias puses, skatinti individualų augimą ir parodyti, kad jis yra vertingas toks, koks yra.
„Aš viską dėl tavęs darau“ = „Tu man skolingas“
Ši frazė sukelia kaltę, o ne dėkingumą. Vaikas ima manyti, kad meilė turi būti atperkama. Tačiau tikra meilė – besąlygiška, be pretenzijų ar kaltinimų.
Tikras pasitikėjimas tarp tėvų ir vaikų gimsta ne iš to, ką sakome, o iš to, kaip sakome. Atsargiai parinkti žodžiai gali būti ne tik barjeras, bet ir tiltas į artimą, pagarba bei meile grįstą ryšį. Leiskite vaikui jaustis svarbiam, vertinamam ir saugiam – tai pagrindas stipriam emociniam augimui.
Šaltinis: https://www.rbc.ua/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
