Technologijos – nuolat kintanti ir besiplečianti sritis – mums atveria duris į svajonių ateitį. Tačiau kaip ji pasiekė dabartinį lygį ir kur ji žengs toliau? Šiame technologijų faktų 10-tuke rasite įdomių detalių apie kompiuterius, internetą, žaidimų įrenginius ir tokias technologijų gigantes kaip „Google“, „Apple“ ir „Microsoft“. Sužinosite įdomių istorinių faktų, kurie padės geriau suprasti technologijų raidą. Šie faktai atskleis ne tik technologijų pažangą, bet ir žmonių išradingumą bei kūrybiškumą kuriant ir tobulinant technologijas. Tad be jokių papildomų žodžių, pateikiame 10 technologijų faktų, kurių (tikriausiai) nežinojote!
1. „Firefox“ naršyklės logotipas nėra lapė
Plačiai paplitusi klaidinga nuomonė, kadangi naršyklė vadinasi „Firefox“ (liet. Ugninė Lapė), jos logotipas turėtų būti lapė.
Tačiau tai teisinga ir klaidinga tuo pačiu metu – ir visa tai „Mozilla“ kaltė! Iš pradžių mielas pūkuotas padaras logotipe buvo Raudonoji panda. Tačiau laikui bėgant, naršyklės kūrėjų komanda pakeitė savo nuomonę ir pradėjo jį vadinti lape.
2. Įmonė „Google“ nuomuojasi ožkas
Taip, jūs teisingai perskaitėte: vietoj vejapjovės „Google“ savo būstinėje Mountain View samdo ožkas, kad šios suėstų žolę.
Taip pat skaitykite
Atsakingas žmogus atveda apie 200 ožkų, kurias gano aviganis – border colis vardu Dženė. Šis neįprastas sprendimas yra ne tik ekologiškas, bet ir efektyvus būdas prižiūrėti didelę „Google“ teritoriją. Tokiu būdu bendrovė mažina anglies dvideginio pėdsaką ir palaiko gamtos įvairovę. Ožkų „darbas“ yra ne tik praktiškas, bet ir gana įdomus bei netradicinis būdas rūpintis aplinka.
3. Pirmoji vaizdo kamera buvo pianino dydžio
1956 metais sukurtas pirmasis vaizdo magnetofonas (angl. VCR – Video Camera Recorder) buvo tokio paties dydžio kaip fortepijonas. Sunku net įsivaizduoti, kokio dydžio buvo ši ankstyvoji technologija!
Šis faktas iliustruoja, kaip smarkiai technologijos miniatiūrizavosi per pastaruosius dešimtmečius. Palyginus su šiuolaikiniais kompaktiškais įrenginiais, pirmojo vaizdo magnetofono gabaritai atrodo tiesiog stulbinantys. Tokia technologijos raida parodo nuostabų inžinerijos ir technologijų progreso tempą.
4. Petabaitas – tai milžiniškas duomenų kiekis
Visi žinome, kad 1 GB yra lygu 1024 MB, tačiau ar žinojote, kad 1 petabaitas (PB) atitinka 1024 terabaitus (TB)?
Norėdami iliustruoti, koks tai didelis kiekis, įsivaizduokite: 1 PB talpos kietajame diske tilptų 13,3 metų trukmės HD televizijos vaizdo įrašų. Tai apima ne tik vaizdo, bet ir garso informaciją, todėl duomenų kiekis yra tiesiog astronomiškas. O 50 PB talpos kietasis diskas galėtų sutalpinti visus žmonijos rašytinius darbus, nuo pat užrašų istorijos pradžios, visomis kalbomis. Šis palyginimas puikiai atspindi petabaito duomenų apimties didybę ir padeda suprasti, kokius milžiniškus duomenų kiekius šiandien generuoja ir apdoroja technologijos.
5. Radijui prireikė 38 metų, kad pasiektų 50 milijonų klausytojų
Atrodytų, kad radijo išradimas turėtų būti didžiulis įvykis, tačiau jam prireikė net 38 metų, kad pasiektų 50 milijonų klausytojų auditoriją. Tai rodo, kaip lėtai plito informacinės technologijos praėjusiame amžiuje, palyginti su šiuolaikiniu greičiu. Tokį spartų plitimą lėmė daugelis veiksnių, tarp kurių svarbiausi – ribotos transliavimo galimybės ir infrastruktūros trūkumas.
Tuo tarpu „iPod“ šį patį tikslą pasiekė vos per 3 metus! Šis ryškus kontrastas iliustruoja, kaip sparčiai technologijos vystosi ir kaip greitai šiuolaikinės inovacijos pasiekia plačią auditoriją. Tokį spartų augimą lemia globalizuota rinka, išplėtota infrastruktūra ir nepaprastai greita informacijos sklaida.
6. Pirma kompiuterio pelė nebuvo pagaminta iš plastiko
Pirmoji kompiuterinė pelė nebuvo pagaminta iš plastiko. 1964 metais Daglas Engelbartas išrado pirmąją kompiuterinę pelę, kuri buvo pagaminta iš medžio. Ji buvo stačiakampio formos ir turėjo vieną mygtuką viršutiniame dešiniajame kampe.
Taip pat skaitykite
Engelbartas ją pavadino pele, nes iš užpakalinės dalies besitęsiantis laidas jam priminė mažus graužikus. Šis paprastas, iš medžio pagamintas prototipas tapo revoliucijos pradžia, pakeitusia žmonių sąveiką su kompiuteriais. Medinės pelės dizainas ir funkcionalumas buvo paprastas, bet tuo pačiu ir genialiai efektyvus, įkvėpdamas ateities technologijų kūrimą.
Šiandien toli gražu nebematome medinių pelių, tačiau jos istorija primena apie paprastų idėjų galią ir technologijų evoliucijos kelią.
7. Jei jūsų chirurgas yra žaidėjas, jūs esate gerose rankose
Keista, bet chirurgai, vaikystėje žaidę vaizdo žaidimus daugiau nei 3 valandas per savaitę, daro 37% mažiau klaidų! Ir ne tik tai – jie taip pat 42% greičiau atlieka laparoskopines operacijas ir susiuva siūles.
Šis faktas rodo, kad vaizdo žaidimai gali lavintą tam tikrus įgūdžius, naudingus ir medicinos srityje. Greitesnis reakcijos laikas, geresnė rankų ir akių koordinacija, gebėjimas priimti greitus sprendimus esant spaudimui – tai tik keletas privalumų, kuriuos gali suteikti reguliarus vaizdo žaidimų žaidimas.
Tačiau svarbu pabrėžti, jog tai nereiškia, kad visi žaidėjai yra geri chirurgai, o chirurgai turi būti ir geru žaidėju. Vis dėlto, šis atradimas įdomiai parodo netikėtą vaizdo žaidimų poveikį tam tikriems įgūdžiams lavinti.
8. Galite parašyti savo el. paštą Morzės abėcėle
2004 metais @ simbolis tapo pirmuoju nauju ženklu, pridėtu prie Morzės abėcėlės per daugelį dešimtmečių. Šis faktas rodo, jog netgi senos technologijos prisitaiko prie naujų poreikių.
Šis simbolis vadinamas „komatu“ (angl. „commat“) ir jį sudaro A ir C signalai be jokios pertraukos tarp jų. Tai buvo gana logiškas sprendimas, nes @ simbolis tapo neatsiejama interneto ir el. pašto komunikacijos dalimi.
Tokia adaptacija įrodo Morzės abėcėlės ilgalaikį taikymą ir pritaikomumą netgi šiuolaikinėje skaitmeninėje erdvėje, nors šis metodas ir nėra itin populiarus šiuolaikinių komunikacijos priemonių fone.
9. Kiekvieną mėnesį sukuriama ir paleidžiama daugiau nei 6000 naujų kompiuterinių virusų
Šis skaičius dramatiškai išaugo nuo 1990 metų, kai buvo žinoma tik apie 50 kompiuterinių virusų. Tai rodo, kaip sparčiai ir nuolat tobulėja kenkėjiškų programų kūrimas ir platinimas. Tokia tendencija kelia vis didesnį pavojų internetiniam saugumui.
Šiandien 90% el. laiškų turi tam tikrą kenkėjišką programinę įrangą, o dauguma žmonių apie tai net nežino. Tai pabrėžia būtinybę nuolat saugoti savo kompiuterius ir įrenginius bei didinti savo skaitmeninį raštingumą, kad išvengtumėte kibernetinių grėsmių. Rekomenduojama naudoti patikimą antivirusinę programinę įrangą ir būti atidiems atsidarant el. laiškus ir spaudžiant nuorodas iš nežinomų šaltinių. Tokios atsargumo priemonės gali ženkliai sumažinti riziką užsikrėsti kenkėjiškomis programomis.
10. NASA interneto greitis siekia 91 GB per sekundę
NASA interneto ryšio greitis yra stulbinantis – 91 GB per sekundę! Tai yra greitis, apie kurį dauguma paprastų vartotojų gali tik pasvajoti. Toks greitis leidžia perduoti ir apdoroti didžiulius duomenų kiekius per itin trumpą laiką.
Vidutinis namų ūkio interneto greitis yra maždaug 25 MB per sekundę, ko dažniausiai pakanka sklandžiam filmų žiūrėjimui „Netflix“ platformoje be jokių trigdžių. Tačiau NASA interneto greitis yra tūkstančius kartų didesnis, leidžiantis spręsti sudėtingas mokslines užduotis ir perkelti didžiulius duomenų kiekius, gaunamus iš kosmoso zondų ir teleskopų.
Ir tiesą sakant, jei yra kokia nors įmonė, kuri iš tiesų galėtų maksimaliai išnaudoti tokį interneto greitį, tai yra NASA. Šis greitis yra būtinas kosmoso tyrimams, kur didelis duomenų kiekis yra perduodamas realiu laiku, o bet koks vėlavimas gali turėti rimtų pasekmių. Šis faktas pabrėžia technologijų svarbą kosmoso tyrinėjimuose ir NASA pranašumą, turint prieigą prie tokio greito ir patikimo interneto ryšio.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
