Klientai vis dažniau atlieka finansines operacijas internetu ir telefonu, o sukčiai tuo pasinaudoja. Bankai reguliariai gauna daugybę pareiškimų apie neteisėtą pinigų nurašymą iš trečiųjų asmenų. Straipsnyje pateikiamos praktinės rekomendacijos, kaip apsaugoti save ir savo pinigus nuo įsibrovėlių.
Tobulėjant naujoms technologijoms, finansinis sukčiautojas prisitaiko prie šiuolaikinių sąlygų. Per daugelį metų sukčiai pasisavina įvairių rūšių verslą, finansinę, biudžetinę, investicinę, inovacinę veiklą, skverbiasi į stambius sandorius ir nuolat ieško naujų būdų apeiti saugumo sistemas. Dėl šios priežasties svarbu ne tik laikytis pagrindinių saugumo priemonių, bet ir nuolat atnaujinti savo žinias apie galimas grėsmes.
Kaip apsisaugoti nuo sukčių
Šiuolaikinio finansinio sukčiautojo ypatumas yra jų aukštas intelektinis lygis, jie puikiai išmano finansų rinkos instrumentus, manipuliuoja klientų psichologine būsena, provokuodami juos priimti impulsyvius sprendimus, dėl kurių dar labiau prarandami pinigai. Sukčiai dažnai naudoja socialinę inžineriją – apgaulės metodus, kurie leidžia gauti informaciją iš patiklių žmonių.
Siūlome apsvarstyti pagrindinius būdus, padėsiančius apsaugoti pinigus nuo sukčių. Visi patarimai remiasi tiek praktine patirtimi, tiek ekspertų rekomendacijomis finansinio saugumo srityje.
- Venkite atsiskaityti grynaisiais su nepažįstamais žmonėmis, kad netaptumėte klastotojų auka. Nepaisant to, kad šiuolaikinės popierinių pinigų naujausios technologijos yra apsaugotos nuo padirbinėjimo, visų pasaulio šalių vyriausybės yra priverstos kas 7 metus stiprinti arba keisti nacionalinių piniginių vienetų apsaugą. Šis laikotarpis yra numatytas būtent toks, kad tiek laiko reikia, kad padirbinėtojai galėtų pagaminti aukštos kokybės klastotes.
- Niekam nepateikite asmeninės informacijos. Nesiųskite savo paso, asmens dokumentų, nuosavybės dokumentų paštu ar žinutėmis. Tai yra nepatikimi perdavimo būdai, kuriuos įsilaužėliai dažnai nulaužia. Net ir patikimuose kanaluose būtina patikrinti, ar siunčiate duomenis oficialiai organizacijai.
- Nelaikykite piniginėje banko kortelių su slaptažodžiais. Nes jei sukčiai pavogs piniginę, jie išsiims pinigus iš artimiausio bankomato. Taip pat verta naudoti atskirą piniginę ar kortelę grynųjų pinigų atsargai, kad sumažintumėte riziką.
- Būkite atsargūs – banko darbuotojai neprašo numerių kortelės priekyje ir gale ar PIN kodo telefonu. Jei ši informacija bus žinoma sukčiams, jie iš jos perves pinigus į savo sąskaitas. Kiekvieną įtartiną skambutį geriausia nutraukti ir patikrinti tiesiogiai per oficialų banko kontaktą.
- Nustatykite SMS informavimo paslaugą naudodamiesi banko kortele. Jei sukčiai atliks kokią nors operaciją, jūs iš karto sužinosite apie tai sms žinute ir galėsite greitai užblokuoti kortelę. Tokiu būdu galima operatyviai reaguoti ir sumažinti galimus nuostolius.
- Niekam nesakykite prisijungimo ir slaptažodžio į savo asmeninę interneto banko sąskaitą, neišsaugokite jų savo kompiuteryje, kad galėtumėte juos automatiškai užpildyti. Baigę darbą, išeikite iš banko programos ir periodiškai keiskite slaptažodžius.
- Neįvedinėkite savo internetinės banko sąskaitos ir nepirkite internetinėje parduotuvėje kortele, kai viešose vietose naudojate nemokamą belaidį internetą. Yra programų, kurios skaito informaciją per Wi-Fi, todėl duomenys, kuriuos įvedate į savo telefoną ar kompiuterį, taps žinomi užpuolikams. Naudokite VPN paslaugas papildomam saugumui.
- Pirkdami internetu, naudokite kortelę su atskiru sąskaitos numeriu, nenurodydami pagrindinės kortelės. Taip sumažėja rizika, kad įsilaužėliai pasisavins visas jūsų lėšas.
- Neatidarykite el. laiškų ar SMS žinučių, nurodančių apie problemas, susijusias su jūsų paskyra ar kortele. Tai apgavystė! Nekalbėkite telefonu su nepažįstamais žmonėmis, ypač jei jie bando sužinoti jūsų asmeninę informaciją. Jei kyla abejonių, patys paskambinkite bankui numeriu, nurodytu kortelės galinėje pusėje arba banko interneto svetainės kontaktų skyriuje.
- Niekada neatidarykite mokėjimo sistemų svetainių naudodamiesi nuoroda, kurią gavote el. paštu ar žinutėmis socialiniuose tinkluose. Patikrinkite, koks URL yra adreso juostoje, arba ieškokite parinkties „nuorodos ypatybės“, kur jis nuveda. Šie veiksmai padės išvengti patekimo į netikrą svetainę, kuri sukurta pagal pradinę mokėjimo sistemos svetainę.
- Įdiekite licencijuotą antivirusinę programą asmeniniame kompiuteryje, planšetiniame kompiuteryje ar išmaniajame telefone. Reguliarūs atnaujinimai užtikrina, kad apsauga būtų veiksminga prieš naujausius virusus ir kenkėjiškas programas.
- Prieš naudodami atidžiai patikrinkite bankomatą, ar jame nėra pašalinių daiktų, tokių kaip mini fotoaparatai, klaviatūros perdangos ir kt. Naudokite tik bankomatus, kurie įrengti valstybinėse įstaigose, bankuose, viešbučiuose, prekybos centruose.
- Nepriimkite pasiūlymų dalyvauti interneto loterijose brangiems prizams ir pinigams laimėti. Dažnai taip elgiasi sukčiai, kurie vėliau paprašo sumokėti 10–13% prizo vertės kaip dalyvavimo mokestį, tačiau prizas jums taip ir neišsiunčiamas.
- Prieš sudarydami bet kokius sandorius su finansiniu investavimu, įsitikinkite įmonės patikimumu. Norėdami tai padaryti, patikrinkite realų įmonės egzistavimą valstybės registruose, raskite atsiliepimus apie įmonę, įsitikinkite, kad jie turi reikiamą licenciją siūlomai veiklai vykdyti.
- Patikrinkite savo kredito istoriją, ar turite paskolų, dėl kurių nesikreipėte. Kiekvienas pilietis kartą per metus gali nemokamai perskaityti savo kredito istoriją. Išsaugokite savo pinigus, neleisdami įsibrovėliams jūsų apgauti.
Finansinio saugumo įpročiai
Be pagrindinių priemonių, svarbu ugdyti kasdienius finansinio saugumo įpročius. Patikrinkite banko sąskaitų išrašus reguliariai, atkreipkite dėmesį į netikėtus mokesčius, kurių nesitikėjote, ir naudokite dviejų veiksnių autentifikaciją.
Mokykitės atpažinti dažniausiai pasitaikančius sukčiavimo metodus, stebėkite naujienas apie kibernetinį saugumą ir nebijokite konsultuotis su bankų specialistais. Tai padės ne tik apsaugoti pinigus, bet ir išvengti streso dėl galimų netikėtų finansinių nuostolių.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
