Nedaug žmonių supranta, kad aštrus protas gali tapti našta žmogui ir net padaryti jį liūdną, nepatenkintą visa turima gerove – šeima, namais, finansais. Nors prieš kitus jis gali atrodyti laimingas, iš tiesų jis jaučiasi sugniuždytas. Dažnai tokie žmonės net negali aiškiai paaiškinti, kodėl jaučiasi nepatenkinti, nes jiems trūksta paprastų emocinių „rakto taškų“. Pristatome 5 pačias dažniausias priežastis.
1. Protingas žmogus viską analizuoja
Aukštas IQ verčia viskuo abejoti, analizuoti bei ieškoti loginių ryšių. Kartais žmogui tiesiog reikia atsipalaiduoti ir pajuokauti nesigilinant į dalykų esmę. Tačiau dažnai protingi žmonės jaučia vidinę įtampą dėl kiekvieno sprendimo ir galimų pasekmių. Jie linkę „pergalvoti“ situacijas, o tai gali blokuoti gebėjimą mėgautis akimirka ir jausti tikrą emocinį pasitenkinimą. Be to, jie dažnai kritikuoja patys save už menkiausią klaidą, nepaisydami savo pasiekimų, ir tai dar labiau slopina laimės pojūtį.
2. Jie viskam turi aukštus standartus
Siekimas geriausio neleidžia protingiems žmonėms pasitenkinti paprastais dalykais. Jie laiko juos per daug netobulais, todėl nejaučia pasitenkinimo. Be to, tai dažnai sukelia nuolatinį savęs lyginimą su kitais ir jų pasiekimais, dėl ko atsiranda nuolatinė įtampa ir nerimas. Net pasiekus asmeninius tikslus, jie gali nejausti džiaugsmo, nes mato dar daugybę dalykų, kurie galėtų būti „geriau“. Kartais tai gali lemti nuolatinį savęs kritikavimą, lyginant pasiekimus su idealizuota vizija, ir taip pamažu blokuoti natūralų pasitenkinimą gyvenimu.
3. Ryšio stoka
Jiems sunku susirasti pašnekovą, kurio intelektas lygis būtų panašus, o bendravimas su aplinkiniais paprastomis temomis jų tiesiog nevilioja, tad jie dažnai būna vieniši. Ši socialinė izoliacija gali lemti emocinę įtampą ir nesaugumo jausmą. Neturėdami su kuo pasidalinti giliomis mintimis, protingi žmonės dažnai patiria vidinę tuštumą, kuri slopina natūralų laimės pojūtį. Be to, jie gali jaustis nesuprasti ar net atstumti kitų, nes aplinkiniai kartais nesugeba vertinti jų intelekto ar subtilių pastebėjimų.
4. Tikslingumas
Protingi žmonės visada turi išsikėlę sau tikslus, kuriuos nori pasiekti tam tikrame gyvenimo etape. Jei kažkas nesiseka, tai gali juos prislėgti ir sugniuždyti ir apie laimę jie nebesvajoja. Dėl šios priežasties jie dažnai pamiršta, kad laimė nėra tik pasiekti tikslą, bet ir pats kelias. Svarbu mokytis džiaugtis mažomis pergalėmis ir kasdieniais pasiekimais, nes tai padeda išlaikyti emocinę pusiausvyrą. Be to, nuolatinis fokusavimasis į tikslus gali lemti stresą ir nuovargį, nes jie pamiršta skirti laiko poilsiui ir atsipalaidavimui, kas yra būtina emocinei sveikatai.
5. Aukšti reikalavimai sau
Savarankiškas mokymasis siekiant patobulinti save nesuteikia protingiems žmonėms galimybės džiaugtis būtent šia gyvenimo akimirka. Kaltės jausmas ir nepasitenkinimas savo veiksmais tampa nuolatiniais jų palydovais.
Nuolatinė savikritika gali paveikti santykius su kitais žmonėmis, nes jie dažnai per daug reikalauja ir iš aplinkinių, o tai sukuria papildomą stresą ir nusivylimą. Dažnai tokie žmonės pamiršta, kad emocinė gerovė yra tokia pat svarbi kaip ir intelektualiniai pasiekimai, todėl būtina subalansuoti abiejų sričių poreikius.
Kaip įveikti šiuos sunkumus?
Net labai protingi žmonės gali išmokti rasti balansą tarp savo intelekto ir emocinės gerovės. Vienas efektyviausių būdų yra praktikuoti dėmesingumą (mindfulness) ir mokytis priimti gyvenimo netobulumą. Tai padeda sumažinti nuolatinį vidinį kritikavimą ir leidžia mėgautis dabartimi.
Svarbu ieškoti bendraminčių, su kuriais galima dalintis idėjomis, taip pat užsiimti veikla, kuri teikia malonumą ne tik protui, bet ir širdžiai. Papildomai galima užsiimti kūrybine veikla, sportu ar kelionėmis, kurios padeda išlaisvinti protą ir nuraminti emocijas.
Ar jūs kada nors matėte labai protingų žmonių, kurie visada yra liūdni, nusivylę savimi ir nuobodūs? Jei žinote tokių žmonių, pasidalinkite su jais šiuos straipsniu ir padėkite jiems suprasti, kad laimė nėra tik pasiekti tikslus, bet ir vertinti kasdienius džiaugsmus bei mažas pergalės akimirkas.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
