Viena iš svarbiausių kambarinio augalo augimo ir vystymosi sąlygų – tinkamas dirvožemio drėgmės balansas. Per didelis vandens kiekis arba sausas dirvožemis gali lemti augalo mirtį. Todėl svarbu išmokti tinkamai stebėti dirvožemio drėgmę ir prisiminti, kad augalų poreikiai skiriasi priklausomai nuo metų laiko ir aplinkos sąlygų.
Kaip drėgmė kinta metų laikais?
Vasarą, kai augalai aktyviai auga, jie nuolat „geria“ vandenį per transpiraciją – drėgmės garavimą per lapus. Žiemą, kai augalai pereina į ramybės būseną, jų vandens poreikiai žymiai sumažėja. Tačiau centriniai šildymo sistemos, kurios sausina orą, gali sukelti netikėtą viršutinio dirvožemio džiūvimą, sukeliančią iliuziją, kad reikia laistyti.
Svarbiausia – išlaikyti tinkamą laistymo balansą ir nepermirkdyti dirvožemio, nes per didelis vandens kiekis gali sukelti šaknų puvimą dėl deguonies trūkumo.
Patikimi ir paprasti metodai, kurie padės laistyti augalus laiku
1. Piršto metodas: paprastas, bet ne visada tikslus
Tai vienas dažniausių ir paprasčiausių metodų, kurį taiko dauguma augalų augintojų. Jie tiesiog įkiša pirštą į dirvą ir tikrina, ar ji drėgna. Nors šis metodas greitas ir patogus, jis turi trūkumų: jis tikrina tik paviršinį dirvožemio sluoksnį, kuris gali būti sausas viršuje, tačiau per drėgnas apačioje. Tai ypač aktualu giliau pasodintiems augalams. Be to, šiuo metodu lengva pažeisti šaknis, todėl jis tinka tik paviršiniam įvertinimui.
2. Medienos lazdelė: pasiekiant gilumą
Šis metodas naudoja ploną medinę lazdelę, kuri įkišama į dirvą. Lazdelė sugeria drėgmę, ir ją išėmus galima patikrinti, ar ji tamsėja ir ar prilimpa dirvožemio dalelių. Jei lazdelė lieka sausa ir švari, reiškia, kad dirvožemis sausas ir laistymas būtinas. Tai patikimesnis būdas, nes tikrinama ne tik paviršiaus drėgmė, bet ir giluminių sluoksnių būklė.
3. Akustinis testas: pasiklausykite vazonų
Kitas įdomus būdas – pasibandyti patikrinti vazonų „garsą“. Pataikykite į puodą kumščiu. Jei garsas yra garsus ir skambus, tai rodo, kad dirvožemis išdžiūvęs ir tarp žemių ir puodo sienelių atsirado oro tarpai. Jei garsas „tūsi“, tai dirvožemis drėgnas ir gerai prilimpa prie sienelių. Šis metodas geriausiai veikia keramikinėse ir molinėse talpyklose, nes plastikiniai puodai dažnai turi nuobodus garsus.
4. Svarstyklės: tiksliausias metodas
Svorio metodas remiasi paprasta fizikos taisykle – vanduo turi svorį. Po laistymo vazonas bus sunkesnis, o kai dirvožemis išdžius, jis taps lengvesnis, nes oro tarpai užims vietą. Norint taikyti šį metodą, galima sukurti „standartus“: pasverkite vazoną iš karto po laistymo, kai perteklius vandens nusileidžia. Vėliau pasverkite vazoną, kai jau pastebėsite augalo poreikį vandeniui. Toks metodas geriausiai veikia ilgainiui, nes pamatuosite tikslų skirtumą ir lengvai suprasite augalo poreikius.

Kodėl elektroniniai drėgmės matuokliai gali būti klaidingi?
Daugelyje rinkoje esančių elektroninių drėgmės matuoklių naudojama elektros laidumo principas: jei laidumas aukštas (maža varža), dirvožemis drėgnas, jei laidumas mažas – sausas. Problema ta, kad mineralinės trąšos, sudarytos iš įvairių druskų, gali sukelti klaidingą matavimą. Jei augalai buvo tręšiami, druskos gali parodyti, kad dirvožemis yra drėgnas, net jei jis visiškai sausas. Be to, jei naudojate labai švarų vandenį, matuoklis gali rodyti sausumą net esant per drėgnam dirvožemiui.
Dėl šios priežasties nepatartina visiškai pasikliauti elektroniniais matuokliais, nes jie gali suteikti klaidingus signalus dėl trąšų arba švaraus vandens, dėl kurių netinkamai įvertinsite laistymo poreikį.
Išvada
Norint išlaikyti kambarinį augalą sveiką, svarbiausia yra reguliariai tikrinti dirvožemio drėgmę ir teisingai laistyti. Patikimi metodai, tokie kaip medienos lazdelė, svėrimas ir akustinis testas, padės užtikrinti, kad augalas gautų reikiamą kiekį vandens, o drėgmės matuokliai turėtų būti naudojami atsargiai, nes jie gali suklaidinti.
Šaltinis: ukr.media
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.