Sveika gyvensena dažnai siejama su ilgaamžiškumu. Tačiau net ir geriausiais ketinimais paremtos rutinos, jei perlenkiamos, gali turėti priešingą efektą. Nuo per didelio fizinio krūvio iki perdėto rūpinimosi sveikata – kai kurie įpročiai, laikomi „sveikais“, iš tikrųjų gali lėtai ardyti mūsų gerovę ir trumpinti gyvenimą. Pateikiame 8 įpročius, kuriuos, pasak sveikatos ekspertų, verta pergalvoti, jei norite gyventi ilgai ir jaustis gerai.
Kasdienės itin intensyvios treniruotės gali trumpinti gyvenimą
Sportas neabejotinai svarbus sveikatai – jis gerina širdies veiklą, nuotaiką ir ilgaamžiškumą. Tačiau kasdienės intensyvios treniruotės gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
„Per didelis krūvis alina širdį, silpnina imunitetą ir spartina sąnarių dėvėjimąsi,“ – aiškina gydytojas Zaid Fadul. Be to, gali atsirasti chroniškų traumų, hormonų disbalansas, perdegimas ar net širdies ritmo sutrikimai. Vietoj to rekomenduojama 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos per savaitę (pavyzdžiui, greitas ėjimas ar joga) arba 75–150 minučių intensyvaus sporto, kaip HIIT treniruotės. Taip pat svarbu nepertraukti jėgos treniruotės bent du kartus per savaitę ir nepamiršti poilsio dienų.
Per daug miego
Miegas – būtinas organizmo atsistatymui, tačiau jo perteklius gali kenkti. Tyrimai rodo, kad nuolat miegant ilgiau nei 9 valandas per parą didėja rizika susirgti diabetu, širdies ligomis ar net patirti kognityvinius sutrikimus.
Taip pat skaitykite
„Per ilgas miegas gali rodyti neišspręstas sveikatos problemas, tokias kaip depresija ar miego apnėja,“ – sako dr. Fadul. Patariama laikytis 7–9 valandų miego normos, eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, vengti ekranų prieš miegą ir ryte gauti natūralios šviesos.
Nuolatinis rūpinimasis savo sveikata gali trumpinti gyvenimą
Rūpintis savo sveikata – svarbu, tačiau kai tai tampa obsesija, rezultatas gali būti priešingas. Nuolatinis stresas palaiko kūną „kovok arba bėk“ būsenoje, o tai ilgainiui gali sukelti kraujospūdžio padidėjimą, imuninės sistemos susilpnėjimą ir net širdies ligas.
„Svarbiausia – pagrindai: kokybiškas miegas, visavertė mityba, reguliarus judėjimas ir ryšys su žmonėmis,“ – pabrėžia gydytojas Joseph Mercola.
Darbo prioritetas vietoje socialinių ryšių
Būti užimtam – dažnai vertinama kaip produktyvumo ženklas. Tačiau kai darbas tampa svarbesnis už santykius, nukenčia emocinė sveikata.
„Žmogiškas ryšys – ne prabanga, o biologinis poreikis,“ – sako dr. Mercola. Jei nuolat atšaukiate susitikimus ar atsisakote bendravimo dėl darbo, gali kilti emocinis nuovargis, atsiskyrimo jausmas, net depresija. Reikėtų skirti laiko pomėgiams, bendruomenei, dvasinėms praktikoms – tai atkuria vidinę pusiausvyrą.
Priverstinis pozityvumas vietoje emocijų išgyvenimo
Vengiame neigiamų emocijų manydami, kad tai silpnumo ženklas. Tačiau užgniaužtas skausmas, pyktis ar baimė kaupiasi kūne.
„Tai sukelia ilgalaikį streso atsaką – organizmas lieka įsitempęs, o tai gali pasireikšti nerimu, nemiga, skausmais ar net autoimuninėmis ligomis,“ – teigia terapeutė Shari B. Kaplan. Emocinis užsidarymas veda prie nutolimo nuo savęs ir kitų. Todėl verta leisti sau išgyventi visą emocijų spektrą – tai sveikimo kelias.
Priklausomybė nuo meditacijos ar sąmoningumo programėlių
Meditacijos programėlės gali būti naudinga pradžia, bet jei tik per jas jaučiatės ramūs – kūnas nesimoko savarankiškai nurimti.
Taip pat skaitykite
„Kai ramybė ateina tik naudojant technologiją, nervų sistema nepratinasi prie tikrojo atsipalaidavimo,“ – sako Kaplan. Ji rekomenduoja lavinti kvėpavimo technikas, įsižeminimo pratimus – kad šie įrankiai būtų pasiekiami bet kada, net be telefono.
Nuolatinis „buvimas įsijungus“ gali trumpinti gyvenimą
Gyvename visuomenėje, kuri šlovina perdegimą kaip ambicijos ženklą. Tačiau nuolatinė veikla be poilsio išbalansuoja hormonų, imuninę ir širdies sistemas, didina uždegimus.
„Reikia laiko tiesiog būti, o ne nuolat kažką daryti,“ – pataria Kaplan. Ji siūlo suplanuoti mažus dienos pertraukėlių ritualus: kvėpavimą, trumpą pasivaikščiojimą ar tiesiog sąmoningą sustojimą.
Pernelyg griežtas mitybos ribojimas
Nuolatinis kalorijų ribojimas gali sukelti mitybos trūkumus, raumenų masės praradimą, padidėjusią osteoporozės riziką.
„Geriau rinkitės įvairią, subalansuotą mitybą su pakankamu maistinių medžiagų kiekiu,“ – sako dietologė Lena Bakovic. Mityba turi būti tvari, maistinga ir maloni.
Kartais sveikos gyvensenos siekis tampa nesąmoningu spaudimu, kuris išsekina, o ne atgaivina. Jei pastebite, kad įpročiai jus alina, o ne stiprina – tai ženklas, kad laikas juos peržiūrėti. Tikroji sveikata gimsta iš balanso, o ne kraštutinumų
Šaltinis: https://www.realsimple.com/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
