Žemas emocinis intelektas daro didelę įtaką tam, kaip žmogus reaguoja į stresą, konfliktus ir kasdienes situacijas. Nors dažnai manoma, kad emocijos yra tik asmeninis reikalas, iš tiesų jos tiesiogiai veikia sprendimų priėmimą, santykius ir net profesinį gyvenimą. Žemas emocinis intelektas dažniausiai pasireiškia ne per didelius konfliktus, o per smulkius, bet nuolat pasikartojančius elgesio modelius, kuriuos aplinkiniai greitai pastebi.
Nuolatinis kitų kaltinimas ir atsakomybės vengimas
Vienas ryškiausių požymių – nesugebėjimas pripažinti savo klaidų. Tokie žmonės retai svarsto, ką patys galėjo padaryti kitaip, ir dažniausiai ieško kaltų aplinkoje. Vietoj atviro pokalbio jie ginasi, pyksta ar kaltina kitus, taip saugodami savo savivertę ir ego.
Sunkumai valdant stresą ir emocinę įtampą
Kasdienis gyvenimas neišvengiamai atneša stresą, tačiau ne visi moka su juo tvarkytis. Žmonės, kuriems trūksta emocinio sąmoningumo, greitai perkaista, dažnai jaučiasi prislėgti ar irzlūs. Jie sunkiai įvardija savo jausmus, todėl emocijos ima valdyti jų elgesį, o ne atvirkščiai.
Polinkis laikyti nuoskaudas ir gyventi praeities konfliktais
Ilgai laikomos nuoskaudos rodo vidinę gynybinę būseną. Tokie žmonės sunkiai atleidžia, nuolat grįžta prie senų situacijų ir jaučiasi įskaudinti net tada, kai konfliktas seniai išspręstas. Tai trukdo kurti artimus ir stabilius santykius.
Nejautrūs juokeliai ir empatijos stoka
Dar vienas dažnas ženklas – nejautrūs komentarai ar netinkami juokai. Tokie žmonės dažnai nesupranta, kaip jų žodžiai paveikia kitus, ir nustemba sulaukę neigiamos reakcijos. Vietoj to, kad įsiklausytų, jie linkę teigti, jog aplinkiniai yra per daug jautrūs.
Vengimas sudėtingų, bet reikalingų pokalbių
Sunkūs pokalbiai reikalauja brandos ir gebėjimo priimti kritiką. Žmonės, kuriems trūksta emocinio lankstumo, dažnai jų vengia. Susidūrę su pastabomis ar kito žmogaus jausmais, jie užsidaro, supyksta arba nutraukia bendravimą.
Impulsyvūs sprendimai ir greitos reakcijos
Emocijų nevaldymas dažnai virsta impulsyvumu. Tokie žmonės reaguoja neapgalvoję, vadovaujasi momentinėmis emocijomis ir tik vėliau supranta pasekmes. Ilgainiui tai gali sukelti rimtų problemų tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime.
Kritikos netoleravimas ir noras visada būti teisiais
Kritika suvokiama kaip asmeninis puolimas, o ne galimybė tobulėti. Tokie žmonės retai atsiprašo ir sunkiai pripažįsta, kad gali klysti. Jiems svarbiau įrodyti savo teisumą nei išsaugoti ryšį su kitais.
Jie negali išreikšti savo jausmų
Žmonės, kuriems trūksta emocinio intelekto, ne visada kalti dėl savo reakcijų. Pasak „Psychology Today”, vaikystės traumos gali turėti įtakos tam, kaip žmonės apdoroja savo emocijas ateityje. Gali atrodyti, kad žmogus, kuriam sunku verbalizuoti savo jausmus, yra savanaudis ir nesirūpina aiškiu bendravimu, ir nors kai kuriems tai gali būti tiesa, kiti turi ir gilesnę prasmę.
Aleksitimija, arba nesugebėjimas verbalizuoti jausmų, yra bruožas, turintis įtakos nedideliam skaičiui žmonių. Žinoma, ne visi, kurie užsisklendžia savyje ir sunkiai kalba apie savo jausmus, turi šį bruožą, nes jis pasitaiko gana retai. Kitiems tiesiog sunku tai daryti, nes žemas emocinis intelektas neleidžia jiems tinkamai išgyventi savo emocijų ir apie jas kalbėti.
Atpažinus šiuos ženklus svarbu suprasti, kad emociniai įgūdžiai nėra įgimti visam gyvenimui. Juos galima lavinti per savirefleksiją, sąmoningumą ir norą keistis.
Šaltinis: yourtango.com
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
