Kodėl pelargonija augina lapus, bet nežydi? Atsako ekspertai

Pelargonijos – vieni populiariausių balkonų ir sodo augalų Lietuvoje. Jas mėgstame dėl ilgo žydėjimo laikotarpio, ryškių spalvų ir nereiklumo. Tačiau neretai nutinka taip, kad pelargonija puikiai auga, leidžia daug lapų, tačiau žiedų taip ir nesulaukiame. Kodėl taip nutinka? Į šį klausimą atsako augalų priežiūros ekspertai.

Per daug azoto – daugiau lapų, mažiau žiedų

Viena dažniausių priežasčių, kodėl pelargonijos nežydi, nors ir sparčiai auga – per didelis azoto kiekis dirvožemyje. Azotas skatina lapų augimą, bet slopina žiedų formavimąsi. Jei tręšiate pelargonijas universaliomis trąšomis, atkreipkite dėmesį į jų sudėtį. Ekspertai pataria rinktis trąšas, kuriose daugiau fosforo ir kalio – šios medžiagos skatina žydėjimą.

Ant trąšų pakuotės ieškokite žymėjimo N-P-K (azotas–fosforas–kalis) – žydinčioms gėlėms tinkamesnis santykis yra, pavyzdžiui, 10-30-20 arba 15-20-25. Taip pat svarbu tręšti reguliariai, bet ne per dažnai – pakanka kartą per 10–14 dienų, laikantis gamintojo rekomendacijų. Jei pelargonijos ilgą laiką buvo pertręštos azotu, gali prireikti jų netręšti 2–3 savaites ir tik tada pradėti naudoti žydėjimui skirtas trąšas.

Nepakankamai šviesos

Pelargonijos mėgsta šviesą ir net saulę. Jei jos laikomos per tamsioje vietoje – šiaurinėje palangėje ar pavėsyje – jos gali auginti lapus, bet nežydėti. Ekspertai rekomenduoja pelargonijas auginti kuo šviesesnėje vietoje, o vasarą – išnešti į lauką ar balkoną, kur saulės pakanka bent 5–6 valandas per dieną. Geriausiai jos jaučiasi pietinėje arba pietvakarinėje pusėje, kur gauna daug tiesioginių saulės spindulių.

Jei auginate pelargonijas viduje, pasirūpinkite, kad šalia lango nebūtų tankių užuolaidų ar daiktų, metančių šešėlį. Trūkstant natūralios šviesos, ypač ankstyvą pavasarį ar debesuotomis dienomis, svarbu periodiškai sukioti vazoną, kad augalas gautų šviesos iš visų pusių ir augtų tolygiai – taip jis neištįs į vieną pusę ir geriau formuos žiedinius pumpurus.

Netinkamas genėjimas

Jeigu pelargonijų negenite arba tai darote netinkamu metu, jos gali ištįsti, suvešėti ir visą energiją skirti lapų, o ne žiedų formavimui. Pavasarį ir vasaros pradžioje rekomenduojama patrumpinti per ilgas šakas, kad augalas šakotųsi ir formuotų daugiau žiedinių pumpurų.

Genėjimas stimuliuoja naujų ūglių augimą, o būtent ant jaunų atžalų dažniausiai formuojasi žiedai. Nereikia bijoti nupjauti iki trečdalio augalo – pelargonijos gana greitai atsigauja. Taip pat reikėtų reguliariai šalinti nužydėjusius žiedus ir pageltusius lapus – tai ne tik pagerina augalo išvaizdą, bet ir paskatina naujų žiedų formavimąsi.

Jei auginate svyrančią pelargonijų veislę, būtina prižiūrėti, kad ūgliai neaugtų per ilgi ir neapsunkintų augalo. Genėjimą geriausia atlikti ryte, naudojant švarius ir aštrius sekatorius, kad sumažintumėte infekcijų riziką.

Kodėl pelargonija augina lapus, bet nežydi? Netinkamas genėjimas

Per daug vandens

Pelargonijos nemėgsta nuolat drėgnos žemės. Perlaistymas gali ne tik sukelti šaknų puvinį, bet ir stabdyti žydėjimą. Augalui trūkstant deguonies šaknų zonoje, jis nebegali normaliai vystytis. Laistykite tik tada, kai žemė pradeda džiūti – geriau retai, bet gausiai, nei dažnai ir po truputį. Prieš laistant, verta patikrinti dirvožemio drėgnumą įkišant pirštą ar medinį pagaliuką – jei žemė drėgna giliau nei 2–3 cm, dar palaukite.

Rekomenduojama naudoti vazonus su drenažo skylutėmis ir papildomai įpilti drenažo sluoksnį (pvz., keramzito) į dugną, kad perteklinis vanduo lengvai nutekėtų. Taip pat svarbu nenaudoti padėkluose stovinčio vandens – jis turėtų būti išpilamas praėjus 15–30 minučių po laistymo.

Vasarą laistyti reikėtų anksti ryte arba vakare, kad vanduo neišgaruotų per greitai, o karštomis dienomis – stebėti, kad augalas neperdžiūtų.

Nepakankamas poilsio laikotarpis

Žiemą pelargonijoms reikia ramybės. Jei per žiemą jos buvo laikomos šiltoje, tamsioje vietoje ir nebuvo tinkamai prižiūrimos, pavasarį jos gali „tingėti“ žydėti. Žiemą rekomenduojama pelargonijas laikyti vėsioje (apie 10–15 °C), šviesioje patalpoje ir minimaliai laistyti – tik tiek, kad augalas visiškai neišdžiūtų. Tokiu būdu jos geriau pailsi ir pavasarį pasiruošia žydėjimui.

Ramybės metu augalo augimas sulėtėja, todėl nereikia nei tręšti, nei genėti. Jei pelargonija per žiemą buvo laikoma per šiltoje vietoje (pavyzdžiui, šalia radiatoriaus), ji gali ištįsti, išglebti ir išeikvoti per daug energijos, todėl pavasarį reikės stipriau ją atgenėti, kad atsigautų.

Geriausia žiemos vieta – nešildomas, bet neužšąlantis kambarys, lodžija ar šviesi laiptinė. Jei nėra tinkamos vietos ramybės laikotarpiui, verta rinktis specialias veisles, kurios geriau prisitaiko prie žiemojimo kambario sąlygomis.

Ką daryti, kad pelargonija pradėtų žydėti?

Jei jūsų pelargonija veši, auga tanki lapija, tačiau žiedų vis nesulaukiate – tai ženklas, kad augalui kažko trūksta arba kažkas trukdo žydėjimui. Laimei, dažniausiai šią problemą galima išspręsti pakeitus priežiūros įpročius. Ekspertai pateikia pagrindinius žingsnius, kurie padės paskatinti pelargoniją žydėti:

Pakeisti trąšas į žydėjimą skatinančias, turinčias daugiau fosforo. Venkite trąšų, kuriose vyrauja azotas – jos skatina lapų augimą. Rinkitės trąšas su subalansuotu N-P-K santykiu, pvz., 10-30-20, ir tręškite kartą per 10–14 dienų.
Užtikrinti pakankamą apšvietimą – perkelti į šviesesnę vietą ar išnešti į lauką. Pelargonijoms būtina bent 5–6 val. tiesioginės saulės per dieną. Tamsioje aplinkoje žiedų nesulauksite.
Reguliariai genėti, kad skatintumėte šakojimąsi. Trumpinkite ištįsusius ūglius pavasarį ir vasaros pradžioje, taip pat šalinkite nužydėjusius žiedus – tai skatina naujų pumpurų formavimąsi.
Kontroliuoti laistymą, vengti perlaistymo. Laistykite tik tada, kai žemė pradeda džiūti. Naudokite drenažą ir venkite, kad vanduo užsistovėtų padėkle.
Užtikrinti tinkamą poilsio periodą žiemą. Žiemą pelargonijas laikykite vėsiai ir šviesiai, sumažinkite laistymą, netręškite ir negenėkite – tegul augalas pailsi, kad pavasarį atsinaujintų ir žydėtų gausiai.

Papildomai verta stebėti, ar pelargonijos neserga – kenkėjai ar ligos taip pat gali silpninti augalą ir stabdyti žydėjimą. Sveikas, tinkamai prižiūrimas augalas paprastai atsilygina gausiais ir ilgai trunkančiais žiedais.