Būkite budrūs, šie juodi kirminai gali numarinti jūsų daržo augalus

Pavasarį daržininkai vis dažniau pastebi bauginantį vaizdą – augalus apninka būriais besigrūdantys juodi, išlinkę kirminai. Tai ne įprasti vikšrai, o pavojingas ir vis dažniau Lietuvoje aptinkamas kenkėjas – kraujažolinis grublys (Galeruca tanaceti). Nors anksčiau šis vabzdys gyveno pievose ir pakraščiuose, šiandien jis vis dažniau siaubia daržus ir net šiltnamius. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra šie juodi kirminai, kaip jie veikia augalus ir kaip jį atpažinti bei efektyviai naikinti.

Kas yra kraujažolinis grublys?

Kraujažolinis grublys priklauso lapgraužių šeimai (Chrysomelidae). Suaugę vabzdžiai yra nedideli, tamsios spalvos vabalai, tačiau pagrindinę žalą daro jų lervos – juodi, pūkuoti kirminai, kurie minta augalų lapais. Lervos dažniausiai būna apie 1 cm ilgio, išlenktos, lėtai juda ir dažnai randamos grupėmis – tai padaro jų žalą dar intensyvesnę.

Pavadinimas „kraujažolinis“ nurodo buvusią pagrindinę jų mitybos augalų grupę – kraujažoles. Tačiau klimato kaita ir aplinkos pokyčiai lėmė, kad šie vabzdžiai persimetė ir į daržo augalus, tokius kaip svogūnai, česnakai, ropės, ridikai, kopūstai.

Kodėl šie kirminai tokie pavojingi?

Kraujažolinio grublio grėsmė kyla dėl jo gyvenimo ciklo. Skirtingai nei daugelis kitų kenkėjų, šie vabzdžiai deda kiaušinėlius rudenį, o lervos išsirita pavasarį, vos tik įšyla dirva. Tai reiškia, kad tuo metu, kai augalai pradeda intensyviai augti, lervos jau būna pasiruošusios juos naikinti.

Vos išsiritusios lervos aktyviai minta jauniausiais lapais, todėl gali per kelias dienas visiškai sunaikinti pasėlius. Nors jos negeba skraidyti, dėl grupinio elgesio plinta gana sparčiai, ypač šiltomis ir sausomis dienomis.

Be to, šios lervos yra labai atsparios aplinkos pokyčiams – jų kūną dengia tankūs šereliai, kurie padeda išlaikyti drėgmę ir apsisaugoti nuo natūralių priešų bei nepalankių oro sąlygų. Kadangi jos maitinasi ne pavieniui, o masiškai, per trumpą laiką gali nugraužti ištisus augalų lysvių plotus. Jei nebus imtasi veiksmų, lervos užauga, virsta vabalais, ir ciklas kartojasi – dar labiau plintant kitą sezoną.

Būkite budrūs, šie juodi kirminai gali numarinti jūsų daržo augalus. Kodėl jie tokie pavojingi

Kaip atpažinti kraujažolinio grublio lervas?

Kraujažolinio grublio lervos yra viena tų daržininkų bėdų, kurias svarbu laiku atpažinti, kad būtų galima tinkamai reaguoti ir apsaugoti savo augalus. Pirmas žingsnis – žinoti, kaip jos atrodo ir kokius požymius palieka ant augalų.

Pirmiausia, lervos pasižymi ryškiai juoda spalva – jų kūnas gali būti visiškai juodas arba tamsiai pilkas. Kūną dengia pūkai, kurie suteikia joms „apšerpetojusio“ arba „vata“ primenančio vaizdo įspūdį. Jos būna maždaug 1 cm ilgio, kūnas šiek tiek išlenktas, todėl primena mažus kirminus ar vikšrus.

Judėjimas – lėtas, tačiau dažnai šios lervos susiburia į stambius būrius ant lapų, todėl apgraužimo žala darosi labai ryški ir greitai pastebima. Lervų būriais mityba sukelia netaisyklingus „langelius“ augalų lapuose, kai lieka tik gyslos – tai vienas pagrindinių pažeidimo požymių.

Jei pastebėjote tokius požymius, nedelskite – tai signalas, kad kraujažolinio grublio lervos jau įsikūrė jūsų darže ir reikalingos greitos kontrolės priemonės. Ankstyvas atpažinimas padeda išvengti didelių nuostolių ir apsaugoti derlių nuo visiško sunaikinimo.

Kurie augalai pažeidžiami dažniausiai?

Kraujažolinis grublys – ne tik naujas, bet ir itin universalus kenkėjas, kuris sukelia rūpesčių vis daugiau daržininkų visoje Lietuvoje. Nors jo pavadinimas sufleruoja apie sąsają su kraujažolėmis, iš tikrųjų jis nevengia visiškai kitos rūšies augalų ir labai greitai prisitaiko prie aplinkos.

Nors šio kenkėjo „pavardė“ siejama su kraujažolėmis, realybėje jis ėda įvairius augalus:

Svogūnai ir česnakai – vieni pagrindinių jų taikinių pavasarį.
Ropės, ridikai – šakninių daržovių lapai yra ypač patrauklūs lervoms.
Kopūstai ir jų giminaičiai (pvz., kaliaropės) – grublių populiacija gali sunaikinti ištisas lysves.
Kartais – net gėlės ar dekoratyviniai augalai, ypač jei jie turi minkštus, sultingus lapus.

Kenkėjai ypač pavojingi ekologiniams ūkiams ir mažiems daržams, kur nenaudojami cheminiai insekticidai. Šiose vietose lervos gali plisti netrukdomai, todėl svarbu iš anksto žinoti, kokie augalai yra jų taikiniai, ir imtis profilaktinių priemonių dar iki pirmųjų požymių.i.

Kodėl kraujažolinių grublių daugėja?

Per pastaruosius kelerius metus daržininkai vis dažniau susiduria su šiuo iki tol mažai žinomu kenkėju. Kraujažolinis grublys tapo nauja realybe tiek didesniuose ūkiuose, tiek mėgėjiškuose daržuose. Kodėl taip nutiko? Ekspertai sako – tai ne atsitiktinumas, o aplinkos ir klimato pokyčių pasekmė, kurie palankūs ne augalams, o kenkėjams.

Ekspertai nurodo kelias pagrindines priežastis:

Šiltėjantis klimatas: vis dažnesnės švelnios žiemos sudaro palankias sąlygas kiaušinėliams peržiemoti dirvoje. Tai reiškia, kad pavasarį išsirita daugiau lervų, nei būtų natūraliomis sąlygomis.
Natūralių priešų mažėjimas: intensyvus žemės ūkis, pesticidų naudojimas ir aplinkos tarša mažina naudingųjų vabzdžių populiacijas. Tokie vabzdžiai kaip boružėlės, kai kurios musės ar plėviasparniai, kurie galėtų naikinti grublių lervas, nyksta, o tai leidžia kenkėjams daugintis nekontroliuojamai.
Pievų mažėjimas ir buveinių naikinimas: anksčiau kraujažolinis grublys daugiausia gyveno natūraliose pievose, šlaituose ar laukymėse, kur niekas netrikdė jo gyvenimo ciklo. Tačiau dėl pievų šienavimo, užstatymo ir žemės naudojimo pokyčių šie vabzdžiai migravo į daržus – čia jie randa ne tik maisto (minkštų, sultingų lapų), bet ir mažiau konkurencijos ar trukdžių.

Visa tai rodo, kad kraujažolinio grublio problema yra ne pavienis atvejis, o dalis didesnės ekosistemos disbalanso. Todėl daržininkams svarbu ne tik kovoti su pačiu kenkėju, bet ir galvoti apie prevenciją bei gamtai draugišką daržininkystę.

Būkite budrūs, šie juodi kirminai gali numarinti jūsų daržo augalus. Kodėl kraujažolinių grublių daugėja?

Ką daryti, jei juodi kirminai jau įsiveisė jūsų darže?

Svarbiausia – neatidėlioti. Kuo greičiau imsitės veiksmų, tuo didesnė tikimybė išgelbėti derlių.
Net kelios dienos delsimo gali reikšti visišką augalų praradimą, ypač šiltomis pavasario dienomis, kai lervos ėda itin intensyviai. Ankstyva reakcija leidžia apsiriboti natūraliomis priemonėmis ir išvengti cheminių purškalų.

Natūralios ir mechaninės priemonės:

Rankinis rinkimas – jei plitimas dar nėra didelis, surinkite lervas rankomis.
Barstymas medžio pelenais, česnakų milteliais ar soda – kenkėjus atbaido.
Muilo ir česnako tirpalas – purkšti galima kartą per kelias dienas.
Sėjomaina ir mulčiavimas – padeda sumažinti peržiemojusių kiaušinėlių kiekį kitą sezoną.

Biologinė apsauga:

Preparatai su Bacillus thuringiensis (pvz., Dipel, Lepinox Plus) – ypač veiksmingi prieš lervas.
Skatinti natūralius priešus – boružės, paukščiai, žiogai, jei jų yra, padeda naikinti lervas.

Kada naudoti chemines priemones?

Jei natūralios priemonės nepadeda, o lervos plinta toliau, verta naudoti insekticidus:

Mavrik – veiksmingas prieš vikšrus ir lapgraužius.
Actara – sisteminis, veikia iš vidaus.
Confidor, Decis, Karate Zeon – patikrintos, plataus veikimo priemonės.

Patarimas: purkškite ryte arba vakare, laikydamiesi nurodymų ir apsaugodami naudingus vabzdžius.

Ar galima išvengti kraujažolinio grublio kitą sezoną?

Norint išvengti kraujažolinio grublio invazijos, labai svarbu rūpintis ne tik tiesioginiu kenkėjų naikinimu, bet ir prevencija. Profilaktika padeda sumažinti riziką, kad lervos apsigyvens jūsų darže kitą sezoną ar sparčiai plis.
Tam padės šios profilaktinės priemonės:

Sėjomaina – neauginkite tų pačių augalų toje pačioje vietoje kasmet.
Rudeninis daržo išvalymas – pašalinkite augalines liekanas, kuriose žiemoja kiaušinėliai.
Lengvas dirvos perkasimas rudenį arba pavasarį – sunaikina kiaušinėlius.
Augalų stiprinimas – sveiki, gerai augantys augalai mažiau pažeidžiami.
Mulčiavimas – padeda išlaikyti drėgmę, bet kartu apsaugo dirvą nuo lervų išėjimo į paviršių.
Natūralių priešų skatinimas – palikite vietos vabzdžiams, paukščiams ar skruzdėlėms, kurie gali padėti sumažinti kenkėjų skaičių.

Veikite nedelsiant

Kraujažolinis grublys – naujas, bet vis dažnesnis daržo priešas Lietuvoje. Jis pavojingas dėl ankstyvo pavasarinio pasirodymo ir intensyvaus lapų naikinimo. Jei pastebite juodus, pūkuotus kirminus ant lapų – nedelskite. Imkitės priemonių nedelsdami, kad apsaugotumėte savo augalus ir būsimo derliaus neprarastumėte dar prieš jam prasidedant.