Kurkliai – tai viena iš nemaloniausių problemų, su kuria susiduria sodininkai ir daržininkai. Šie po žeme gyvenantys kenkėjai ardo šaknis, gadina daigus ir daro ilgalaikę žalą, kurią pastebėti iš karto sunku. Norint juos veiksmingai išnaikinti, svarbu suprasti jų biologiją, elgseną ir pasirinkti tinkamus naikinimo būdus.
Kas yra kurkliai ir kodėl jie pavojingi?
Kurkliai (lot. Gryllotalpa gryllotalpa) – tai dideli, apie 5–7 cm ilgio vabzdžiai, panašūs į žiogus su kastuvėlio formos priekinių galūnių pora, kuri leidžia jiems lengvai rausti žemėje. Jie gyvena po dirvos paviršiumi, mėgsta drėgnas, purias dirvas ir aktyvūs būna pavasarį bei vasaros pradžioje. Kurkliai ypač dažni šiltnamiuose, daržuose, komposto krūvose ar prie vandens telkinių, kur sąlygos jiems itin palankios.
Pavojų kelia ne tik suaugę kurkliai, bet ir jų lervos. Maitindamiesi jie ardo augalų šaknis, gadina svogūnėlius, gumbus ir daigus. Dažnai augalai ima vysti be aiškios priežasties – tai gali būti požymis, kad po žeme darbavosi kurklys. Be to, jie gali sugadinti sėklų eiles, nutraukti laistymo sistemas ar net ardyti veją. Kurklių padaryta žala dažnai būna nematoma iš karto, bet padariniai – ilgalaikiai ir skaudūs derliui.
Kaip atpažinti kurklių buvimą?
Kurkliai yra vieni iš tų kenkėjų, kurių veikla ilgai gali likti nepastebėta, nes jie veikia po žeme. Tačiau jų buvimas palieka aiškius požymius, kuriuos įgudęs sodininkas gali atpažinti. Kuo anksčiau pastebėsite jų pėdsakus, tuo didesnė tikimybė apsaugoti pasėlius nuo žalos. Šie vabzdžiai itin aktyvūs pavasarį ir drėgną vasarą, todėl būtent šiuo metu reikia stebėti savo daržą ar šiltnamį ypač atidžiai.
Kurkliai dirvoje palieka specifinius požymius:
- Vingiuoti žemės pakilimai – panašūs į pelės ar kurmių urvus, tačiau seklūs ir einantys ties augalų šaknimis.
- Vystantys augalai – ypač daigai, kurie neturi mechaninių pažeidimų antžeminėje dalyje.
- Tuščios vietos lysvėse – jei augalai dingsta ar netikėtai sunyksta be aiškios priežasties, tai gali būti kurklių darbas.
- Garso signalai vakarais – patinai skleidžia tylų, vibruojantį garsą, primenantį žiogų čirškėjimą, dažniausiai šiltais vasaros vakarais.
Pastebėjus bent vieną iš šių ženklų, verta nedelsiant imtis priemonių – kurklių populiacija gali greitai plisti ir padaryti nemenką žalą.
Kada kurkliai pavojingiausi?
Kurkliai kelia didžiausią pavojų nuo ankstyvo pavasario iki vasaros vidurio – tai jų aktyviausias gyvavimo ir veisimosi laikotarpis. Pavasarį, kai dirva įšyla, suaugę vabzdžiai suaktyvėja, išlenda iš žiemojimo vietų ir ima ieškoti poros. Tuo metu jie intensyviai rausia urvus, kenkia šaknims, o patinai vakarais skleidžia čirpiantį garsą, kad pritrauktų pateles. Tai pirmasis ženklas, kad kurkliai jau veikia jūsų sklype.
Po poravimosi patelės padeda kiaušinėlius specialiai išraustuose urveliuose po žeme, dažnai prie daržovių šaknų. Viena patelė gali padėti nuo 200 iki 300 kiaušinėlių. Po kelių savaičių išsiritusios lervos būna itin alkanos ir pradeda aktyviai maitintis – pažeidžia daigų, šakniavaisių, svogūnėlių ir bulvių šaknis. Lervos vystosi lėtai, todėl augalus žaloti gali kelis mėnesius.
Be to, kurklių veikla pavojinga ne tik dėl tiesioginės augalų žalos – rausdami jie sutrikdo dirvos struktūrą, suardo lysves, pažeidžia laistymo sistemas ir sudaro palankias sąlygas ligų plitimui. Jei kurklių nenaikinsite, jų populiacija gali augti eksponentiškai, o sodo ar daržo derlius stipriai sumažėti. Todėl labai svarbu pradėti kontrolę anksti, vos tik pastebite pirmuosius jų veiklos ženklus.
Kurklio gyvenimo ciklas – svarbu žinoti prieš kovojant
Kurkliai žiemoja po žeme 20–50 cm gylyje. Vos atšilus orams, jie pradeda aktyvią veiklą. Patelės deda kiaušinėlius į iškastus urvus, o lervos po kelių savaičių ima maitintis šaknimis. Visą gyvenimo ciklą jie praleidžia dirvoje, todėl kovoti su jais paviršinėmis priemonėmis dažnai neveiksminga.
Jų požeminė veikla sunkiai pastebima iki tol, kol pasimato išvystytos žalos požymiai – vystantys augalai ar tuščios vietos lysvėse. Lervos, kaip ir suaugę individai, rausia tunelius, ardo šaknų sistemas ir trukdo augalams įsisavinti vandenį bei maistingąsias medžiagas. Kadangi jie aktyvūs visą vasaros sezoną, žala gali būti tęstinė ir kauptis. Be to, jie neretai persikelia į šiltnamius ar komposto krūvas, kur šilčiau ir drėgniau – tai dar labiau apsunkina kontrolę. Norint veiksmingai kovoti su kurkliais, reikia taikyti kompleksines priemones ir būti kantriems – vienkartiniai sprendimai dažniausiai neduoda ilgalaikio efekto.
Kaip išnaikinti kurklius: veiksmingiausi būdai
Norint sėkmingai kovoti su kurkliais, svarbu ne tik atpažinti jų buvimą, bet ir žinoti, kaip veiksmingai juos naikinti. Šie kenkėjai yra labai prisitaikę prie gyvenimo dirvoje, todėl paviršutiniškos priemonės dažnai būna neveiksmingos. Norint sumažinti jų populiaciją ir apsaugoti daržoves bei gėlynus, būtina taikyti kompleksines priemones – nuo mechaninių iki biologinių ir cheminių. Kuo anksčiau imsitės veiksmų, tuo mažesnė žala jūsų sodui.
Taip pat skaitykite
1. Mechaninis naikinimas ir spąstai
- Alaus spąstai: Įkaskite stiklainį ar stiklinę į žemę iki kraštų, įpilkite šiek tiek alaus. Kurkliai, pritraukti kvapo, įkris ir nepajėgs išlipti.
- Ardoma dirva: Vėlyvą rudenį ar ankstyvą pavasarį giliai purenkite dirvą – tai suardo žiemojančių kenkėjų urvus ir sunaikina kiaušinėlius.
- Kastuvų duobės su mėšlu: Įkaskite kibirą mėšlo rudenį – kurkliai rinksis šiltą terpę. Žiemą šį mėšlą iškelkite ir sunaikinkite.
2. Biologinės priemonės
- Kurklienos natūralūs priešai – ežiai, kurmiai, paukščiai ir net vištos. Skatinkite natūralų sodo ekosistemos balansą.
- Entomopatogeniniai nematodai – mikroskopiniai parazitai, kurie įsiskverbia į kurklių kūną ir juos sunaikina. Parduotuvėse jų galima rasti pavadinimu Steinernema spp.
3. Cheminės priemonės
Jei kurklių invazija didelė, galima naudoti specialius insekticidus, pvz.:
- „Basudin“, „Aktara“, „Prestige“ – tai veiksmingos, bet agresyvios priemonės. Prieš naudojimą būtina atidžiai perskaityti naudojimo instrukcijas.
- Granuliuoti jaukai – kurkliams patrauklūs, bet mirtini. Juos reikia dėti į dirvą šalia augalų ar į kurklių urvus.
Dėmesio: cheminės priemonės turi būti naudojamos atsakingai – saugokite naminius gyvūnus, vaikus ir aplinką.
4. Prevencija – geriausias ginklas
- Venkite ilgai nelaistyti daržo – kurkliai mėgsta drėgną, purią dirvą.
- Lysves reguliariai purenkite – nepalikite ramybės jų urvams.
- Aplink daržą įkaskite tankų smėlio arba plastiko barjerą – tai fizinė kliūtis kenkėjų plitimui.
- Rudenį kruopščiai surinkite derliaus likučius ir augalines liekanas.
Ar verta naudoti natūralias priemones?
Natūralios priemonės yra draugiškesnės aplinkai, nors kartais veikia lėčiau. Reguliarus sodo stebėjimas ir šių metodų taikymas leidžia išvengti cheminės kovos, ypač ekologiniuose ūkiuose.
Populiarios natūralios priemonės:
- Svogūnų, česnakų užpilai – jų kvapas atbaido kurklius.
- Aitrioji paprika su muilu – naudoti kaip purškalą viršutiniam dirvos sluoksniui.
Kada imtis veiksmų?
Geriausias metas kovai – pavasarį, kai tik pradeda šilti dirva, ir rudenį prieš žiemą, kai kurkliai ruošiasi žiemos buveinėms. Veiksmų reikia imtis iškart, kai pastebite pirmuosius požymius – delsiant, jie gali padaryti žalos visam sezonui.
Ypač svarbu būti budriems balandžio–birželio mėnesiais, kai kurkliai poruojasi ir deda kiaušinėlius – tuomet jie itin aktyvūs ir plinta sparčiausiai. Rudenį, giliau purenant dirvą ar naudojant spąstus, galima gerokai sumažinti jų peržiemojančių individų skaičių. Reguliari sodo stebėsena ir greita reakcija – pagrindiniai veiksniai sėkmingai kovai su šiais kenkėjais.
Nuolatinė kova, bet ji įmanoma
Kurkliai yra sudėtingi, bet įveikiami priešai. Jų naikinimas reikalauja kantrybės, nuoseklumo ir įvairių metodų derinio. Geriausi rezultatai pasiekiami taikant mechaninius, biologinius ir prevencinius sprendimus kartu. Svarbiausia – stebėkite savo daržą nuolat. Kuo greičiau pastebėsite kurklių veiklą, tuo mažesnė bus žala jūsų augalams.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
