Vos tik dangų pradeda niaukti debesys, oras prisisunkia drėgmės, o saulės šviesa ima blankti – daugelis mūsų pasijunta tarsi būtų iš mūsų išleistas oras. Galva apsunksta, akys merkiasi, ir tampame visi mieguisti. Tai ne tik subjektyvus pojūtis – pasirodo, mieguistumas prieš lietų yra plačiai paplitęs reiškinys, turintis aiškų mokslinį pagrindą. Kodėl tai vyksta ir ką galime padaryti, kad nedingtume kartu su saulės spinduliais? Aiškinamės su medikais, neurologais ir aplinkos veiksnių tyrėjais.
Kaip mūsų kūnas reaguoja į orų permainas
Atmosferos pokyčiai – ne tik fonas mūsų kasdienybei. Jie tiesiogiai veikia žmogaus fiziologiją ir psichinę savijautą. Prieš lietų, kai atmosferos slėgis krenta, ore sumažėja deguonies koncentracija, o drėgmė išauga. Dėl to organizmas gauna mažiau deguonies, o audiniai – ypač smegenys – ima veikti lėčiau. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl ima slopti aktyvumas, o kūnas tarsi pereina į „taupymo režimą“.
Tokia būsena ypač pasireiškia jautresniems žmonėms, sergantiems širdies, kvėpavimo ar neurologinėmis ligomis. Organizmas, stengdamasis susidoroti su nepalankia aplinka, sulėtina kai kurias funkcijas, kad išsaugotų energiją. Rezultatas – lėtumas, vangumas, visiškas noro „kažką veikti“ praradimas. Tai nėra psichologinis kaprizas, o tiesiog fiziologinis atsakas.
Šviesa – pagrindinis mūsų vidaus laikrodžio vedlys
Saulės šviesa ne tik džiugina akį – ji yra vienas svarbiausių mūsų biologinio laikrodžio reguliatorių. Kai jos trūksta, sutrinka mūsų miego ir budrumo ritmas. Dangų užklojus debesims, šviesos intensyvumas sumažėja keliskart, ir net vidurdienį organizmas ima elgtis taip, lyg būtų vakaras. Tokiu atveju padidėja melatonino – miego hormono – gamyba.
Taip pat skaitykite
Šis hormonas slopina nervų sistemą, mažina budrumą ir natūraliai ruošia mus poilsiui. Bėda ta, kad jis išsiskiria net tada, kai reikia būti aktyviems. Todėl net įtemptą dieną, kai reikia susikaupimo ir energijos, galime jaustis mieguisti ir pasimetę. Jei tokios dienos kartojasi dažnai – kaip dažnai nutinka rudenį ar lietingą pavasarį – gali suprastėti darbingumas ir nuotaika.
Kodėl lietaus metu mūsų nervų sistema „nurimsta“
Mūsų nervų sistema reaguoja į išorės signalus – įskaitant ir orą. Prieš lietų suaktyvėja parasimpatinė nervų sistemos dalis, kuri atsakinga už atsipalaidavimą ir regeneraciją. Tai ta pati sistema, kuri suaktyvėja po valgio arba miego metu. Jos poveikis – lėtesnis širdies ritmas, sumažėjęs kraujospūdis, atsipalaidavę raumenys ir šiek tiek apsiblausęs protas.
Tai gali paaiškinti, kodėl net ir fiziškai pailsėję žmonės dažnai skundžiasi nuovargiu prieš lietų. Kūnas tarsi intuityviai jaučia, kad reikia lėtinti tempą – tarsi gamta siųstų signalą: „sulėtėk, ilsėkis, regeneruokis“. Iš esmės tai – sveika reakcija. Tačiau šiuolaikinis gyvenimo ritmas ne visada leidžia ją išgyventi natūraliai, todėl daugelis žmonių patiria frustraciją, kai negali sutelkti dėmesio ar būti tokie produktyvūs, kaip įprasta.
Ar galima „apeiti“ šį mieguistumą?
Nors gamtos nepakeisime, savo įpročius – galime. Specialistai rekomenduoja net ir debesuotomis dienomis stengtis praleisti bent 20–30 minučių lauke – natūrali šviesa, net ir išsklaidyta, padeda mažinti melatonino lygį. Jei tai neįmanoma – pasitelkite dirbtinius šviesos šaltinius, ypač rytais: dienos šviesos lempas ar šviesos terapijos prietaisus.
Taip pat labai svarbu judėjimas – net ir nedidelis fizinis krūvis suaktyvina kraujotaką, padidina deguonies tiekimą į smegenis ir padeda „pažadinti“ organizmą. Rytinė mankšta ar trumpas pasivaikščiojimas gali būti veiksmingesni už antrą kavos puodelį. Ir, žinoma, nepamirškite subalansuotos mitybos: valgykite produktus, kuriuose gausu B grupės vitaminų, magnio, omega-3 riebalų rūgščių – jie gerina nervų sistemos veiklą ir mažina nuovargį.
Kai mieguistumas tampa nuolatiniu – metas sunerimti
Jeigu tokia būsena kartojasi reguliariai ir trunka ilgiau nei kelias dienas – verta susimąstyti, ar tai tikrai tik orų kaltė. Mieguistumas, ypač jei jį lydi nuolatinis nuovargis, dirglumas, koncentracijos stoka ar nuotaikos svyravimai, gali būti ženklas, kad organizmui trūksta svarbių medžiagų – ypač vitamino D, kurio gamyba priklauso nuo saulės. Taip pat tai gali rodyti depresijos pradžią ar kitus emocinės sveikatos iššūkius.
Neignoruokite savo kūno siunčiamų signalų. Kartais už, atrodytų, nekaltos mieguistumo priežasties slypi rimtesni sveikatos sutrikimai, kuriuos galima išspręsti tik pasitelkus medikus. Reguliariai atliekami kraujo tyrimai, konsultacija su šeimos gydytoju ar endokrinologu gali padėti išsiaiškinti tikrąsias priežastis ir laiku jas pašalinti.
Mieguistumas – ne tinginystė, o natūrali reakcija
Jei lietingomis dienomis jaučiatės tarsi „išjungti“ – jūs ne vieni. Mieguistumas artėjant lietui yra ne jūsų silpnumo ženklas, o natūrali, biologiškai pagrįsta organizmo reakcija į išorinį streso šaltinį – atmosferos pokyčius. Nors tai ir gali sutrikdyti kasdienę rutiną, supratimas apie šį reiškinį leidžia lengviau prisitaikyti ir pasirūpinti savimi sąmoningiau. O kartais – tiesiog pasinaudoti proga pailsėti.
Taip pat skaitykite
Galbūt tai ir yra gamtos subtilus kvietimas sulėtėti, įsiklausyti į save ir skirti laiko poilsiui. Jei ne kiekvieną kartą, tai bent lietui artėjant.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
