Didžiosios Britanijos vyriausybės pareiškimai apie galimą Rusijos grėsmę Europai bei kasdienius kibernetinius išpuolius prieš Jungtinę Karalystę sulaukė aštrios reakcijos iš Maskvos. Gynybos sekretorius Johnas Healey pabrėžė, kad šalis turi būti pasirengusi karui – tai esą būtina, atsižvelgiant į „augantį Rusijos agresyvumą ore, jūroje ir kibernetinėje erdvėje“.
Šie žodžiai įsilieja į platesnį kontekstą: naujoji leiboristų vyriausybė, perėmusi valdžią iš konservatorių, stiprina šalies gynybos pozicijas ir įspėja apie galimas grėsmes. Tačiau Maskva tokį naratyvą vertina kaip politinę manipuliaciją.
Rusijos atsakas: kaltinimai – „melagingi ir absurdiški“
Rusijos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje, reaguodamas į kaltinimus, paskelbė pareiškimą, kuriame britų vyriausybės retoriką pavadino „visiškai melaginga ir absurdiška“. Anot jo, jokie kibernetiniai išpuoliai iš Rusijos pusės nevykdomi, o bet kokios kalbos apie būsimas atakas – tai tik spekuliacijos be įrodymų.
Be to, Maskva išreiškė apgailestavimą, kad naujoji Britanijos valdžia, kaip ir jos pirmtakai, „toliau plėtoja tą pačią antirusišką pasakojimų liniją“, kuri, anot jų, skirta „pateisinti karines išlaidas ir pridengti prastą ekonominę situaciją šalyje“.
Nuo žodžių iki „karo parengties“
Britų politinis diskursas įgauna vis aštresnį toną. Premjeras Keiras Starmeris pastaraisiais mėnesiais ne kartą viešai pabrėžė, kad Europa „gyvena karo šešėlyje“ – kartu su naujomis branduolinėmis grėsmėmis ir agresyviu Rusijos elgesiu.
Rusija šiuos pareiškimus sarkastiškai palygino su „Orwello dviem minutėm neapykantos“, taip menkindama britų išsakytų grėsmių realumą. Maskva akcentuoja, kad „jokių planų atakuoti NATO šalis, ypač JK, nėra“, o kaltinimai – tai tik „provokacinė propaganda“.
Propagandos karas ir geopolitinė įtampa
Akivaizdu, kad kova tarp Maskvos ir Londono vyksta ne mūšio lauke, o informaciniame fronte. Jungtinė Karalystė pirmą kartą istorijoje paskelbė Rusiją grėsme savo nacionaliniam saugumui, o šią savaitę į viešumą iškilo vėl nauji įtarimai dėl kibernetinių atakų.
Tuo pat metu Rusija ragina Vakarus „sustabdyti karo eskalaciją“ ir kaltina Ukrainos sąjungininkus, kad šie palaiko „proxy“ – netiesioginį karą prieš Rusiją.
Ar artėja nauja Šaltojo karo versija?
Didėjanti įtampa tarp Vakarų ir Rusijos vis dažniau prilyginama naujojo Šaltojo karo pradžiai. Nors tiesioginių karinių veiksmų išvengta, kalbos apie karą tampa vis garsesnės, o viena po kitos Europos valstybės skelbia apie padidintą pasirengimą gynybai.
Šiandienos geopolitinis peizažas – tai mūšis dėl pasitikėjimo, informacijos ir kontrolės. Klausimas, kuris kyla vis dažniau: ar politiniai pareiškimai apie „būtinybę ruoštis karui“ saugo taiką, ar greičiau ją stumia prie bedugnės?
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
