Lietuvos ir Kinijos santykiai pasiekė naują žemumą – Lietuvoje oficialiai nebeliko nė vieno Kinijos diplomatinio atstovo. Šis žingsnis pažymi naują etapą vis labiau įsitempusiuose dvišaliuose ryšiuose, o pasekmės gali būti reikšmingos ne tik diplomatiniu, bet ir ekonominiu lygmeniu.
Pekino atstovybė – tuščia
Kinijos ambasada Vilniuje šiuo metu neturi nė vieno akredituoto diplomato. Tai yra beprecedentis reiškinys nuo pat dvišalių santykių užmezgimo 1991 m. Sprendimas pasitraukti buvo priimtas Kinijai reaguojant į Lietuvos užsienio politikos pokyčius – ypač į artėjimą su Taivanu.
Nors pati ambasada lieka fiziškai atidaryta, diplomatinės veiklos funkcijų ji neatlieka. Lietuvos URM atstovai patvirtino, kad paskutiniai Kinijos diplomatai išvyko tyliai, be oficialių pareiškimų.
Konflikto šaknys – Taivano atstovybė
Lūžio tašku tarp Vilniaus ir Pekino tapo 2021 m., kai Lietuva leido Taivanui atidaryti atstovybę Vilniuje savo vardu, o ne kaip „Taipėjaus“, kaip įprasta daugelyje kitų šalių. Kinija tai įvertino kaip tiesioginį iššūkį „vienos Kinijos“ politikai ir netrukus atšaukė savo ambasadorių, o Lietuvai nurodė išvykti iš Pekino.
Nuo to laiko ekonominiai ir politiniai santykiai tarp šalių nuolat blogėjo. Kinija įvedė Lietuvos verslui netiesioginius prekybos apribojimus, buvo stabdomi kroviniai, o Lietuvos verslai patyrė milijoninius nuostolius. Lietuva savo ruožtu telkė Europos Sąjungos palaikymą ir inicijavo skundą Pasaulio prekybos organizacijoje.

Ką reiškia diplomatų nebuvimas?
Kinijos diplomatų pasitraukimas signalizuoja faktinį diplomatinių santykių užšalimą. Nors formaliai ryšiai nėra nutraukti, reali komunikacija tarp vyriausybių praktiškai nevyksta. Tai apsunkina ne tik politinius kontaktus, bet ir verslo, kultūros ar švietimo bendradarbiavimą.
Lietuvos užsienio reikalų ekspertai pabrėžia, kad tai yra precedento neturinti situacija tarp ES šalies ir Kinijos – antrosios pagal dydį pasaulio ekonomikos. Nors Lietuva stengiasi stiprinti ryšius su Taivanu, klausimų dėl ilgalaikės strategijos neišvengta.
Ar diplomatinis dialogas dar įmanomas?
Nepaisant įtemptos atmosferos, abi šalys kol kas nepaskelbė apie oficialų diplomatinių santykių nutraukimą. Tai palieka erdvės ateities dialogui – galbūt per tarpininkus arba per daugiašales institucijas.
Europos Sąjunga taip pat lieka svarbi tarpininkė – ji jau išreiškė paramą Lietuvos pozicijai ir pasmerkė Kinijos ekonominį spaudimą. Kai kurie ekspertai viliasi, kad ateityje Briuselis galėtų padėti sušvelninti įtampą ir atkurti bent minimalią komunikaciją tarp Vilniaus ir Pekino.
Lietuvos ir Kinijos santykiai pasiekė naują žemumą – Lietuvoje oficialiai nebeliko nė vieno Kinijos diplomatinio atstovo. Šis žingsnis pažymi naują etapą vis labiau įsitempusiuose dvišaliuose ryšiuose, o pasekmės gali būti reikšmingos ne tik diplomatiniu, bet ir ekonominiu lygmeniu.
Lietuva šiandien yra viena ryškiausių Europos šalių, ginančių principingą užsienio politiką demokratijos ir savarankiškumo pagrindu. Tačiau šis kelias neabejotinai atnešė sudėtingų diplomatinių pasekmių. Klausimas lieka atviras: ar Lietuva ilgainiui išlaikys pusiausvyrą tarp vertybių ir pragmatizmo, kai šalia nėra nei draugiško, nei priešiško, bet tiesiog tuščio diplomatinio stalo.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.