Neuroplastiškumas: kaip patirtys formuoja mūsų smegenis

Neuroplastiškumas – tai smegenų gebėjimas keistis ir prisitaikyti prie patirčių. Tai bendras terminas, apimantis smegenų gebėjimą keisti, reorganizuoti ar auginti neuronų tinklus. Tai gali apimti funkcinės smegenų pokyčius dėl pažeidimų arba struktūrinius pokyčius, atsirandančius mokymosi metu.

Neuroplastiškumo tipai

Žmogaus smegenys susideda iš maždaug 100 milijardų neuronų. Anksčiau tyrinėtojai tikėjo, kad neurogenezė (naujų neuronų kūrimas) baigiasi netrukus po gimimo. Tačiau šiandien žinoma, kad smegenų neuroplastiškumas leidžia pertvarkyti neuronų tinklus, kurti naujas jungtis ir, kai kuriais atvejais, net sukurti naujus neuronus.

Yra du pagrindiniai neuroplastiškumo tipai:

Funkcinis plastiškumas – smegenų gebėjimas perkelti funkcijas iš pažeistos smegenų srities į kitas, nepaveiktas sritis.
Struktūrinis plastiškumas – smegenų gebėjimas fiziškai keisti savo struktūrą dėl mokymosi.

Kaip veikia neuroplastiškumas?

Pirmieji vaiko gyvenimo metai yra greito smegenų augimo laikotarpis. Gimimo metu kiekvienas neuronas smegenų žievėje turi apie 2 500 sinapsių – mažų tarpų tarp neuronų, per kuriuos perduodami nerviniai impulsai. Iki trejų metų šis skaičius išauga iki įspūdingų 15 000 sinapsių per neuroną.

Vidutinio amžiaus suaugęs žmogus turi tik apie pusę šio skaičiaus. Kodėl? Nes kaupiant naujas patirtis, kai kurios jungtys stiprėja, o kitos sunaikinamos. Šis procesas vadinamas sinapsių genėjimu.

Dažnai naudojami neuronai vysto stipresnes jungtis. Tuo tarpu tie, kurie retai ar niekada nenaudojami, galiausiai žūsta. Kurdamas naujas jungtis ir pašalindamas silpnas, smegenys gali prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos.

Neuroplastiškumo privalumai

Neuroplastiškumo privalumai yra didžiuliai. Leisdami smegenims prisitaikyti ir keistis, galime skatinti:

Gebėjimą išmokti naujų dalykų.
Gebėjimą sustiprinti jau turimus pažintinius gebėjimus.
Atsistatymą po insultų ir trauminių smegenų sužeidimų.
Smegenų funkcijos stiprinimą, kai jos yra prarastos ar sumažėjusios.
Pagerinimus, kurie gali padėti stiprinti smegenis.

Neuroplastiškumas: ypatybės

Keletas svarbių neuroplastiškumo ypatybių:

Amžius ir aplinka vaidina svarbų vaidmenį. Neuroplastiškumas vyksta visą gyvenimą, tačiau tam tikri pokyčiai yra dažnesni tam tikrais gyvenimo etapais. Pavyzdžiui, smegenys dažniausiai keičiasi vaikystėje, kai vystosi ir organizuojasi nesubrendusi smegenų struktūra.
Neuroplastiškumas yra nuolatinis procesas. Neuroplastiškumas nenutrūksta visą gyvenimą ir įtraukia ne tik neuronus, bet ir kitas smegenų ląsteles, pavyzdžiui, glijas ir kraujagyslių ląsteles. Tai gali vykti tiek dėl mokymosi, tiek dėl patirčių, tiek dėl smegenų pažeidimo.
Neuroplastiškumas turi ribas. Svarbu paminėti, kad smegenys nėra begalinės. Kai kurios smegenų sritys yra atsakingos už specifines funkcijas. Pavyzdžiui, yra smegenų sričių, atsakingų už judėjimą, kalbą, kalbos suvokimą ir pažinimą. Svarbūs smegenų pažeidimai gali lemti funkcijų praradimą, nes kai kurios smegenų sritys negali visiškai perimti pažeistos funkcijos.

Kaip pagerinti neuroplastiškumą?

Yra keletas būdų, kaip skatinti savo smegenų prisitaikymą ir keitimąsi, nepriklausomai nuo amžiaus:

Mokykitės. Mokymosi aplinka, kuri suteikia galimybių gilinti dėmesį, iššūkius ir naujoves, skatina teigiamus smegenų pokyčius. Tai ypač svarbu vaikystėje ir paauglystėje, tačiau šias galimybes reikėtų suteikti ir suaugusiems.
Miegas. Tyrimai rodo, kad miegas turi svarbų vaidmenį dendritų augime smegenyse. Dendritai – tai išsikišimai, esantys neuronų galuose, kurie padeda perduoti informaciją iš vieno neurono į kitą. Tinkamas miegas gali skatinti didesnį smegenų plastiškumą.
Fizinis aktyvumas. Reguliarus fizinis aktyvumas turi daug naudos smegenims. Kai kurie tyrimai rodo, kad pratimai gali užkirsti kelią neuronų praradimui hipokampo srityje – smegenų dalyje, atsakingoje už atmintį ir kitus funkcijas.
Mindfulness (dėmesingo įsisąmoninimo) praktika. Mindfulness apima visišką panirimą į dabartinį momentą, nepersvarstant praeities ar ateities. Daug tyrimų rodo, kad mindfulness praktika gali skatinti smegenų neuroplastiškumą.

Smegenų pokyčiai dažniausiai laikomi patobulinimais, tačiau ne visada taip būna. Kartais smegenų struktūra ir funkcija gali neigiamai keistis dėl narkotikų vartojimo, ligų ar traumų, įskaitant smegenų sužeidimus ar trauminį stresą (PTSD).

Neuroplastiškumas leidžia mums mokytis, prisiminti, atkuriant prarastas funkcijas po traumų ar ligų, ir sustiprinti mūsų kognityvines galias. Nors smegenų plastiškumas turi ribas, moksliniai tyrimai rodo, kad mes visi galime pasinaudoti šiuo gebėjimu ir skatinti smegenų vystymąsi, užsiimdami mokymosi veikla, geru miegu, reguliariu fiziniu aktyvumu ir sąmoningumu. Šie veiksmai padeda ne tik išlaikyti smegenų sveikatą, bet ir suteikia galimybę tobulėti visą gyvenimą.

Šaltinis: https://www.verywellmind.com/