Muzika yra viena iš galingiausių priemonių, sugebančių sukelti gilius ir intensyvius jausmus. Ji gali sukelti šiurpulius, džiaugsmą ar net liūdesį, priversti mus susimąstyti ar atgauti pamirštas emocijas. Tai reiškia, kad muzika ne tik užpildo mūsų gyvenimą garsais, bet ir turi unikalią galią paliesti mūsų vidinius pasaulius. Nuo to, kaip mes susiejame muziką su savo patirtimis, iki to, kaip ji veikia mūsų emocijas ir kūną, muzika sugeba formuoti mūsų nuotaiką ir mintis. Tad kokia yra muzikos galia ir kodėl garsai sugeba mus judinti ir kokie mechanizmai slypi už šių emocinių reakcijų?
Muzikos galia – sąlygotas atsakas
Tam tikrą muziką girdime kaip liūdną, nes esame išmokę ją siekti su liūdnais įvykiais, tokiais kaip laidotuvės. Jausmas nėra pati muzika, o tai, ką ji mums primena. Kai tam tikra muzika siejama su konkrečiais klausytojo gyvenimo momentais, ji linkusi sukelti emocijas, tokias kaip džiaugsmas ar liūdesys. Pavyzdžiui, jei pirmą kartą išgirdau Chopino valsą E mažoru per ypač liūdną mano gyvenimo laikotarpį, o jūs jį išgirdote laimingos savo gyvenimo akimirkos metu, vėlesniais klausymosi atvejais ji jums primins laimingus įvykius, man – liūdnus.
Muzika yra pagrindinis nostalgijos sukelėjas. Klausydami dainos, kuri buvo grojama per svarbų gyvenimo įvykį (pvz., muzika iš paauglystės), po daugelio metų galime patirti gilų nostalgišką emocinį išgyvenimą. Jausmas nėra pati muzika, o tai, ką ji mums primena.
Muzika kaip emocijų išraiška
Muzika įkūnija išraiškingas savybes, tokias kaip liūdesys ar džiaugsmas. Muzikinis garsas gali imituoti arba perteikti emocijas, tokias kaip sielvartas, džiaugsmas, baimė ir viltis. Pavyzdžiui, greitas, šokinėjantis tempas ar garsus garsas daro muziką linksmą. Tuo tarpu lėtas tempas ar tamsios mažorinės tonacijos padaro muziką liūdną. Panašiai, džiaugsmingų žmonių balsai yra energingi, o liūdni žmonės kalba švelniais, prislopintais tonais.
Taip pat skaitykite
Muzikinis malonumas
Kaip ir skaitydami fiktyvias istorijas, mūsų malonumą iš fiktyvios naratyvų patirties sukelia malonumas stebėti, kas nutiks toliau. Klausytis dainos, kuri buvo klausoma daugybę kartų, neturi jokios staigmenos, nes „žinai istoriją“.
Muzika yra tiesiog tonų sekos, išdėstytos laiko atžvilgiu. Kiekvienas šių garsinių įvykių atskirai gali būti ne itin apdovanojantis, tačiau kažkaip jų laikina dinamika gali sukelti vienas stipriausių malonumo atsakų, žinomų žmogui, sukuriančių „aukštumas“, kurios dažnai apibūdinamos kaip panašios į galingai priklausomybę sukeliančius vaistus (Zarorre, 2015).
Muzikos galia – kolektyvinė emocija
Kai žmonės eina į koncertus arba kartu kuria muziką, jų emocijas iš dalies veikia kitų žmonių emocijos, esantys aplinkoje per ritminį suderinimą ir emocinį užkrėtimą. Suderinimas įvyksta, kai mūsų kūno judesiai sinchronizuojasi su muzika. Sinchronizacija su kitu žmogumi sukelia teigiamą požiūrį į jį. Šis procesas gali padėti paaiškinti grupių susijungimą, pavyzdžiui, paauglių subkultūrų, klausantis tam tikrų muzikos formų (Kraus, 2021).
Apibendrinant, muzika turi galią sukelti gilius jausmus klausytojams. Ši galimybė yra vienas iš pagrindinių motyvų klausytis muzikos. Klausydami mėgstamos muzikos galime efektyviau sumažinti stresą ir padidinti teigiamas emocijas, nei tiesiog atsipalaidavę be muzikos.
Šaltinis: https://www.psychologytoday.com/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
