Birželio viduryje Ukraina dar kartą išgyveno smurtinį Rusijos agresijos pliūpsnį – Kyjivo gyventojai buvo pažadinti nuožmios raketų ir bepiločių orlaivių atakos. Tai buvo viena didžiausių atakų prieš sostinę per pastarąjį laiką. Pasak vietos valdžios, smūgiai pataikė į gyvenamuosius kvartalus – sugriuvo keli daugiaaukščiai pastatai, o šimtai gyventojų buvo priversti palikti savo namus. Skelbiama apie dešimtis sužeistųjų, tarp jų – moterys, vaikai ir senjorai.
Ši ataka – ne atsitiktinė klaida, o sąmoningas smūgis į civilinę infrastruktūrą. Kyjivo meras pabrėžė, kad raketos nebuvo nutaikytos į karinius objektus – jos buvo skirtos sugriauti gyvybiškai svarbius gyvenamuosius rajonus ir sukelti baimę tarp civilių.
Psichologinis karas: smūgiai ne tik į pastatus, bet ir į valią
Rusijos strategija akivaizdi – ne tik karinė, bet ir psichologinė. Nuolatiniai smūgiai į didžiuosius miestus, ypač sostinę, siekia palaužti ukrainiečių valią priešintis. Tačiau ši taktika kol kas neduoda norimo rezultato. Priešingai – kiekviena ataka sustiprina visuomenės pasiryžimą gintis, vienytis ir atsilaikyti.
Ukrainiečiai, pripratę prie sirenų ir sprogimų, demonstruoja neįtikėtiną ištvermę. Šeimos glaudžiasi rūsiuose ir metro stotyse, tačiau jau kitą rytą grįžta į darbą, tvarko griuvėsius ir padeda vieni kitiems. Tarptautinės pagalbos organizacijos skuba su humanitarine parama, tačiau realybė skaudi – civilių kančios tęsiasi kasdien.
Kyjivo priešraketinė gynyba – veiksminga, bet ne visagalė
Nepaisant to, kad dauguma raketų ir dronų buvo numušti Ukrainos oro gynybos sistemų, kai kurie ginklai vis dėlto pasiekė savo taikinius. Tai kelia klausimus apie priešraketinės gynybos ribas, ypač kai Rusija vis dažniau naudoja sudėtingus kompleksinius išpuolius, derindama įvairių tipų raketas ir bepiločius orlaivius.
Ukrainos vadovai vėl kreipėsi į Vakarus prašydami daugiau modernios oro gynybos įrangos. Ypač pabrėžiamas „Patriot“ sistemų ir kitų pažangių priemonių poreikis, galinčių užtikrinti geresnę apsaugą sostinei ir kitiems miestams.
Karo nusikaltimų šleifas: taikymasis į civilius
Tarptautinės teisės požiūriu, atakos prieš civilius objektus, neturinčius jokios karinės reikšmės, laikomos karo nusikaltimais. Tai dar vienas įrodymas, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje vis labiau primena karo be taisyklių eskalaciją.
Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga ir kitos tarptautinės organizacijos ne kartą smerkė tokius išpuolius. Kyjivo ataka atnaujino diskusijas apie būtinybę stiprinti tarptautinį teisinį mechanizmą, kuris leistų kuo greičiau patraukti atsakomybėn už šiuos veiksmus atsakingus asmenis.
Ukraina laikosi, bet reikalingas pasaulio dėmesys
Masinė ataka Kyjive primena, kad karas Ukrainoje toli gražu nesibaigė – jis vis dar žiaurus, nenuspėjamas ir pavojingas. Kyjivo drama – tai ne tik Ukrainos tragedija, bet ir Europos bei viso demokratinio pasaulio išbandymas.
Tarptautinės bendruomenės dėmesys turi neblėsti. Parama gynybai, humanitarinė pagalba ir politinis spaudimas Rusijai – tai vienintelės priemonės, kurios gali sustabdyti karo siaubą. Kyjivas šiandien ginasi ne tik už save – jis gina taisyklių pagrindu paremtą pasaulio tvarką. Ir šioje kovoje jis neturi likti vienas.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
