Vaismedžių auginimas gali būti apdovanojantis užsiėmimas, tačiau kai kurie medžiai reikalauja daugiau priežiūros ir dėmesio nei kiti. Šiame straipsnyje aptarsime kurie vaismedžiai ar jų rūšys yra laikomi ypač lepūs ir sudėtingi auginti, drauge pateiksime priežastis, dėl kurių jų auginimas gali būti tikras iššūkis.
Persikų medžiai
Persikai yra skanūs ir sultingi vaisiai, tačiau jų medžiai yra gana lepūs ir reikalauja daug priežiūros. Jie yra itin jautrūs šalčiui, todėl žiemą jaunus medelius būtina apsaugoti nuo stipraus šalčio ir šalčio pažeidimų – apvynioti kamienus apsauginėmis medžiagomis arba uždengti juos specialiais apdangalais.
Pavasario šalnos taip pat gali pakenkti žiedams ir sumažinti derlių. Persikų medžiai yra linkę į įvairias ligas, tokias kaip lapų garbanojimas, moniliozė ir bakteriozė, bei kenkėjus, pavyzdžiui, amarus, obelinių vaisėdžių kandis ir erkes.
Reguliari medžių apžiūra ir profilaktinis gydymas fungicidais ir insekticidais yra būtini siekiant išvengti ligų ir kenkėjų plitimo. Jie reikalauja gerai drenuojamos, derlingos dirvos ir daug saulės šviesos (mažiausiai 6-8 valandos per dieną).
Derliaus nuėmimas reikalauja kruopštumo, nes persikai yra gana lengvai pažeidžiami. Tinkamas derliaus nuėmimas laiku yra labai svarbus, kad vaisiai būtų saldūs ir sultingi.
Genėjimas, atliekamas pavasarį ir vasarą, yra būtinas derliaus gausumui ir medžio sveikatai, užtikrinant tinkamą oro cirkuliaciją ir saulės šviesos patekimą į vidų. Taip pat svarbu reguliariai tręšti, kad medis gautų visas reikalingas maistines medžiagas.
Abrikosų medžiai
Abrikosų medžiai taip pat yra gana lepūs ir reikalauja šilto, saulėto klimato, todėl jiems netinka vietovės su dažnomis pavasario šalnoms. Jie yra itin jautrūs pavasario šalnoms, kurios gali visiškai sunaikinti žiedus ir palikti be derliaus net ir esant gausiai žydėjimui.
Kaip ir persikai, abrikosai yra linkę į ligas, tokias kaip moniliozė ir kladosporiozė, bei kenkėjus, reikalaujančius nuolatinės priežiūros ir apsaugos, įskaitant profilaktinį purškimą.
Abrikosai mėgsta gerai drenuojamą, derlingą dirvą ir saulėtą vietą, o netinkamas drėkinimas – per didelė sausra ar per didelis drėgmės kiekis – gali lemti prastą derlių arba net medžio žūtį.
Dėl savo plonų ir trapių šakų jie yra labai jautrūs stipriems vėjams, todėl rekomenduojama sodinti juos apsaugotoje vietoje, pavyzdžiui, prie pastatų ar tarp kitų medžių. Jaunus medelius rekomenduojama paremti, kad jie nenulinktų nuo vėjo.
Nektarinų medžiai
Nektarinai yra labai panašūs į persikus, todėl turi panašių reikalavimų, įskaitant šviesos ir šilumos poreikį. Jie taip pat yra lepūs šalčiui, ypač pavasario šalnoms, kurios gali pažeisti žiedpumpurius ir sumažinti derlių.
Kaip ir persikai, nektarinai yra jautrūs įvairioms ligoms, tokioms kaip lapų garbanojimas, moniliozė ir bakteriozės, bei kenkėjams, pavyzdžiui, amarams ir obelinių vaisėdžių kandims. Reguliari medžių apžiūra ir profilaktinis gydymas yra būtini siekiant užkirsti kelią ligoms ir kenkėjų plitimui.
Taip pat skaitykite
Nektarinų medžiai reikalauja gerai drenuojamos, derlingos, humusingos dirvos ir daug saulės šviesos (bent 6-8 valandos per dieną). Tinkamas genėjimas, atliekamas pavasarį ir vasarą, yra būtinas norint užtikrinti gerą derlių ir medžio sveikatą, skatinant oro cirkuliaciją ir gerą apšvietimą.
Be to, jie yra gana jautrūs grybelinėms ligoms, tokioms kaip moniliozė ir antraknozė, todėl profilaktinis purškimas ekologiškais preparatais arba sertifikuotais fungicidais, ypač drėgnomis sąlygomis, gali būti būtinas, kad būtų išvengta derliaus nuostolių.
Tinkamas laistymas, ypač sausros metu, taip pat yra svarbus veiksnys užtikrinant sveiką medžio augimą ir derlių.
Obuolių medžiai (kai kurios veislės)
Nors daugelis Lietuvoje auginamų obuolių veislių yra gana atsparios, kai kurios senesnės veislės, pavyzdžiui, ‘Antonovka’ ar ‘Anis’, yra labiau jautrios ligoms, tokioms kaip rūdys, šašas ir miltligė bei kenkėjams, kaip obuolių vaisėdžių kandys ir amarai.
Šios veislės dažnai reikalauja specifinio apdulkinimo, todėl šalia reikia sodinti kitas suderinamas veisles. Tinkamas genėjimas yra būtinas obuolių derliui ir sveikatai užtikrinti.
Kai kurios hibridinės veislės, ypač tos, kurios išvestos siekiant ankstyvo derliaus, gali būti jautresnės šalčiui ir reikalauti tinkamos apsaugos žiemos metu, pavyzdžiui, kamienų baltinimo arba apdengimo. Taip pat kai kurios importuotos veislės, netinkamos Lietuvos klimatui, gali būti labiau jautrios ligoms ar netgi žūti žiemą.
Todėl renkantis obuolių sodinukus Lietuvoje, svarbu rinktis šalčiui ir ligoms atsparias veisles, tokias kaip ‘Auksis’, ‘Lankton’, ‘Ligol’, ‘Tatra’ ar kitas, rekomenduojamas konkrečiam regionui.
Kriaušių medžiai
Kriaušių medžiai, ypač kai kurios veislės, gali būti sudėtingi auginamos Lietuvoje dėl savo polinkio sirgti įvairiomis ligomis, tokiomis kaip rūdys, grybinės ligos, ir bakteriozė. Ypač jautrios šioms ligoms yra kai kurios senesnės, tradiciškai Lietuvoje augintos veislės, pavyzdžiui, ‘Konferencia’ ar ‘Williams’.
Šios veislės dažnai reikalauja reguliaraus profilaktinio purškimo specialiais preparatais, siekiant užkirsti kelią ligų plitimui. Kriaušės taip pat reikalauja specifinio apdulkinimo, nes dauguma veislių yra savaime nevaisingos ir derlių užtikrina tik kryžminis apdulkinimas su kitais kriaušių medžiais. Todėl, sodinant kriaušes, svarbu pasirinkti suderinamas veisles, kurios žydi tuo pačiu metu.
Tinkama dirva kriaušėms – gerai drenuojama, derlinga, humusinga priemolio ar priesmėlio dirva, kurioje gerai išsilaiko drėgmė, bet nėra per daug drėgna. Per didelė drėgmė gali skatinti grybinių ligų vystymąsi. Kai kurios kriaušių veislės, pavyzdžiui, ‘Konferencia’, yra jautresnės šalčiui nei kitos, todėl gali būti pažeistos žiemą, jei žiema būna labai šalta ir be sniego dangos.
Todėl, renkantis kriaušių veisles Lietuvoje, rekomenduojama rinktis šalčiui ir ligoms atsparesnes veisles, tokias kaip ‘Lukashovka’, ‘Chizhovskaya’, ‘Bere Bosk’ ar kitas, rekomenduojamas konkrečiam regionui. Jaunų medelių apsauga nuo šalčio žiemos metu taip pat yra svarbi.
Nors daugelis vaismedžių gali būti sėkmingai auginami su tinkama priežiūra, persikai, abrikosai, nektarinai ir kai kurios obuolių bei kriaušių veislės yra laikomi lepniausiais ir reikalaujančiais daugiau dėmesio bei patirties. Tinkama vieta, dirvos paruošimas, apsauga nuo šalčio, ligų ir kenkėjų kontrolė, bei reguliarus genėjimas yra būtinos sąlygos sėkmingam šių medžių auginimui.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
